Darbo keitimo grėsmės: kaip pasiruošti spontaniškumui?

Tačiau net ir netikėtiems darbo pokyčiams galima kažkiek pasiruošti, kad šis laikotarpis per daug neapsunkintų ir finansiškai.

Naujausi Statistikos departamento duomenys patvirtina, kad naujo darbo paieška gali užtrukti.

Blogiausias scenarijus, kai darbo ieškoma vienerius metus ir ilgiau, ištinka netoli trečdalio (28 proc.) visų darbo ieškančiųjų. 17 proc. žmonių darbą pavyksta rasti per 6­–11 mėnesių, o 19 proc. darbo ieško 3­–5 mėnesius. Žmonės, kuriems darbo paieška trunka neilgai (1­–2 mėnesius), sudaro 17 proc., o greičiau nei per mėnesį darbą randa vos kas dešimtas darbo ieškantis gyventojas.

„Statistika rodo, kad nereikia pervertinti savo galimybių ir yra labai svarbu turėti sukaupus finansinį rezervą, kuris leistų išgyventi ir darbo paieškos laikotarpiu padengti bent jau būtinąsias išlaidas.

Viena yra taupyti atostogoms, tačiau visai kas kita yra sukaupti reikiamą sumą nežinomo ilgio laikotarpiui, kai santaupos bus vienintelis pragyvenimo šaltinis, o jų reikės ir maistui, ir komunaliniams mokesčiams, gal net įsipareigojimams bankui ar vaikų ugdymui.

Deja, apklausos rodo, kad didelė dalis gyventojų su turimomis santaupomis išgyventų vos mėnesį, todėl būtų priversti skolintis“, ­– sako „Credit24“ klientų patirties valdymo vadovė Donata Stoškuvienė.

Lietuvos banko pernai atlikta apklausa atskleidžia, kad pajamų praradimo atveju 26 proc. Lietuvos namų ūkių galėtų pragyventi iki 3 mėnesių. Taip pat 26 proc. iš santaupų išgyventų ne ilgiau nei 1 mėnesį, o 12 proc. – vos savaitę.

„Jei prarastų darbą, daugiau nei 6 mėnesius išgyventi nesiskolinę galėtų tik 17 proc. namų ūkių Lietuvoje – tai nesudaro net penktadalio mūsų gyventojų, kai tiek laiko susirasti naują darbą trunka netoli pusei jo ieškančių.

Todėl pirmas patarimas būtų nepriimti skubių sprendimų ir nemesti darbo nežinant realių savo galimybių rasti naują, ypač jei šeima turi vaikų ar didesnių finansinių įsipareigojimų. Tačiau visko gyvenime nesuplanuosi, todėl tokioms „staigmenoms“ būtų protinga taupyti“, – teigia D. Stoškuvienė.

Vienos taupymo formulės nėra, bet sutaupyti gali visi

Žmonės savo biudžetą valdo skirtingai, atsižvelgdami į savo kasdienius poreikius: vieni, vos gavę atlyginimą, iškart atsideda tam tikrą procentą pinigų nenumatytoms gyvenimo situacijoms, kiti taupymui skiria mėnesio gale likusių pinigų likutį. Kai kurie gyvena šia diena ir pinigų finansiškai saugiai ateičiai neskiria visai. Nors taupymas yra individualus sprendimas ir viena formulė neveiks visiems žmonėms, tačiau D. Stoškuvienė teigia, kad, protingai skirstant biudžetą, taupymui skirtą sumą visuomet galima rasti.

„Būtinosios maisto, būsto, transporto išlaidos, aišku, yra neišvengiamos, bet net ir jas įmanoma šiek tiek apkarpyti. Pavyzdžiui, daugiau gaminti namie ir pasidomėti, kaip maisto nešvaistyti. Automobilį išmainę į viešąjį transportą, sutaupysite ne tik degalams skirtą sumą, tačiau ir kitų išlaidų, tokių, kaip automobilio priežiūra ar draudimas. O iškeitę jį į dviratį, sutaupytumėte sporto klubo abonemento išlaidas“, ­– sako finansų ekspertė.

D. Stoškuvienė pabrėžia, kad nebūtina atsisakyti pramogų ar džiuginančių naujų pirkinių, tačiau norint atsidėti ateičiai ir spontaniškiems karjeros pokyčiams, negalima visai neplanuoti biudžeto ir gyventi „nuo atlyginimo iki atlyginimo“.

„Uždirbant vidutinį atlyginimą ir kas mėnesį nuo jo atsidedant tik 10 proc., per dvejus metus galima sukaupti apie 2 tūkst. eurų. Jeigu jūsų būtinosios išlaidos sudaro apie 60­–70 proc. atlyginimo, praradus darbą sutaupyta suma garantuos, kad jau tris mėnesius galėsite gyventi nesiskolindami. Atitinkamai taupydami būsite ramūs ir pasiruošę spontaniškiems pokyčiams darbe“, ­– pataria D. Stoškuvienė.