Darius Daukšas: nuo drugio - ant meškos...

Darius Daukšas: nuo drugio - ant meškos...

Afrika traukia kiekvieną, kuris domisi gamta; ten visai kitokia flora ir fauna, ir kitas kontinentas. Ten mokiausi savo amato, o vėliau ir medžiojau. Afrikoje padariau dramblio galvos ir dviejų raganosių iškamšas, bet visai nesidžiaugiau; labai jau sunkus fizinis darbas, karštis, o jei dar ta raganosio "skūra" pasileidžia, tenka ją sustumt rankomis, ir tai trunka porą savaičių.

Man jūsų darbas atrodo kraupokas...

Man tai kraupiausia skerdykloj, kai jie tą mėsą porceliuoja visokiais kirviais peiliais. Aš lupu odą kitu būdu, kaip kailiniams, neišnarstau gyvūno kūno, nebent reikia griaučių lipdymui, šiaip nemėsinėju. Lupasi akių vokai, ausys, nagai, o kailiniams - "skūrą" numovei, ir viskas. Praktikos ir žinių labai daug reikia turėti - anatomo, staliaus, dailininko, biologo. Šnekėt labai paprasta, o padaryt...

Mažiausią iškamšą padariau nago dydžio - mūsų miškų paukštelio nykštuko, - sako Darius, dukart kartu su žmona dalyvavęs pasaulinėse taksidermininkų varžybose JAV. Šiuo metu savo dirbtuvėse daro stručio iškamšą, pradėjęs nuo šio manekeno. Bet jeigu reikėtų daryt vien paukščius, nors šių vien Afrikoje yra per 900 rūšių, be galo nusibostų.

Jackie darė ir dronto, ir prieštvaninių reptilijų, ir žirafų, ir ypač kačių šeimos gyvūnų iškamšas: leopardų, liūtų. Amerikoje, kai nugaišo pažįstamų "naminis gyvūnėlis" tigrė, padarė sielvartaujantiems šeimininkams ir šios iškamšą. Beje, pašėlę amerikiečiai vonioje laiko krokodilus, namuose - plėšrūnus, o štai Darius su Jackie kaip kontrabandą parsigabeno žako papūgą. Ją pora rado dar pliką, kūdikio amžiaus, kas valandą maitino švirkštu, ir taip prisirišo prie akyse prakuntančio, kalbančio paukščio, jog surizikavo jį paslėpti užantyje. Ir Džekis dabar - poliglotas, nors žemaičių šneka jam tarsi gimtoji.

Kokie karštojo žemyno įspūdžiai?

Nuo pirmos dienos visa atrodė nauja, neregėta. Įspūdį padarė raudona žemė, čiabuvių bažnyčia (jie pamaldas laiko kieme), šiaip dirbantys juodaodžiai išsimokslinę, moka po kelias kalbas. Tik jie ten nesikryžmina su baltaisiais ar indėnais, kaip rasių katile Amerikoje. Kai reikėjo daryt šimpanzės iškamšą, pasakiau kolegai, kad pasižiūrėtų į save: panašūs raumenys, anatomija... Labai įsižeidė.

Skriemuliniu lanku (ne iš bambuko išdrožtu, o iš stiklo audinio), sveriančiu 80 svarų, esu nušovęs elnią, šerną, - sakė Darius, pataikantis strėle į cigarečių pakelį iš 60-ies metrų, devyniskart iš dešimties. - Medžioti su lanku yra maloniau - ir pats su žvėrimi pabėgioji, ir lygesnės abiejų galimybės. Žvėris ir nuo kulkos iškart nekrenta, bet nepribaigi tomahauku ar pribėgęs nenusuki galvos, - šaiposi iš neišmanėlės, visgi paaiškindamas, jog žvėries krūtinės ląsta pažeidžiamiausia, "kabini" stuburą arba smegenis, kitaip žvėris vis tiek kurį laiką dar bėga. Sumedžiotas lanku, jis net nepatiria streso, nesupranta, kad miršta, nes gamtoje irgi įsipjauna, įsiduria.

- Liūto aš nesumedžiojau, dauguma žemių ten yra privačios ir aptvertos, išskyrus dykumą ar nacionalinius parkus, tad antilopės ganosi kaip mūsų karvės kolūkių laikais. Išsitrauki šautuvą - ir it parazitai laukuos knibždėję babuinai dingsta kaip iššluoti. Sezono metu savininkas parduoda leidimą, ir tavo reikalas, ar tu sėdi bokštely, ar sėlini, ar tave priveš su džipu. Nevaikščiosi mėnesį po savaną žvėries ieškodamas, nes medžioklės diena daug kainuoja, - apžiūrinėjant Dariaus pieštas reto grožio perlines vištas, atsako, ar skanios: "Įdėk į puodą akmenų, perlinę vištą, virk tris paras, išmesk vištą ir valgyk akmenis"... O šiaip, sako, jei valgytum Dariaus sumedžiotą milžinukę baltauodegę gnu, tai ir pražiltum, todėl sumedžioto žvėries mėsą atiduodavo juodaodžiams.

O kokie pavojai tykojo?

Aibė nuodingų gyvačių. Juodukai jų paniškai bijo. Eina tokiam žmona iš paskos su vaiku ant nugaros, su kukurūzų maišais ant galvos, o vyras kuoka daužo visa, kas rėplioja, nesiaiškindamas, nuodingas padaras ar ne. Kobra, mamba įspėja, o hopaderis nešnypščia - cvankt, ir mirtis pėsčiam basam juodaodžiui, jei per valandą negaus pagalbos; neišspjausi išsiurbęs nuodų - per gilūs įkandimai. Parsinešiau dirbtuvėn pasigavęs chameleoną ant peties - juodukai išlakstė greičiau nei per "trevogą" armijoj... Jie net roplio iškamšos neprisilies.

Žiūrėjau namuos televizorių, žiūriu, kas sujudėjo, maniau, vaidenasi, o ten - kobra. Susėmęs ją nuo kilimo šluota, išmečiau lauk, o name radau kobrų lizdą. Sykį pasaloje kas kutena kaklą - pritvojau tarantulą. Ėjom dramblių žiūrėt, perbridom Limpopo upę, šeimininkas sako: "Jūs - ką, išprotėję? Praeitą kartą vienam juodukui kojas krokodilas nukando". Pasižiūrim - verkia krokodilas...

O paskui jums pasiūlė padirbėti JAV?

Teksase. Bet po Rugsėjo 11-osios teko grįžti į Lietuvą. Po to važiavome į Kanadą, Britų Kolumbiją, pas gerus draugus. Ten gyvenimo būdas mums artimesnis ir liaudis paprasta. Valstijose žmonių santykiai paversti bizniu: visi šypsosi, kol esi naudingas. O Kanadoje miestelis - kaip Kretinga: per vidurį - upelis, peršokt gali, lašišos plaukia būriais, gamta nenustekenta...

Kanados miškuose sumedžiojau mešką, - Darius bergždžiai mėgina man išaiškint medžiotojo instinktus, tauriąsias savybes ir aštrų it skalpelis šaltą protą. - Jeigu kiškį medžioji, tai nereikia tos drąsos. Medžiojau krūmyno ožį - šoviau, o tas bėga tiesiai į mus. Draugas skuodžia: "Jis mus nužudys!", sakau, pala, šausiu dar kartą. Ir ožys trenkėsi į mašiną. Šiaip nelendi žvėriui tiesiai į gerklę, bet jei prilįsi prie sužeisto, jis ginsis.

Garsusis gamtininkas Stivas Irvinas žuvo perdurtas rajos, kuri šiaip niekam bloga nedaro. Jackie kartą Teksase kelyje sutiko keturragį aviną - širdis neleido šauti. Ji sako: "Man patinka antis šaudyti", ir visada pro šalį šauna. O štai Darius yra sumedžiojęs karčiuotąjį aviną, elniaožę gazelę, o Lietuvos miškuose (vis dar laukiniuose, neprivatizuotuose) - šerną.

Ar dar sieksite profesinių aukštumų, kai Jūsų trofėjų yra įvairiuose muziejuose, privačiose kolekcijose?

Yra taksidermininkų milijonierių. Kompanijos, kur mudu dirbome tarp penkiasdešimties žmonių, savininkas turi nuosavą lėktuvą. Bet ne pinigai svarbiausia. Vyksta pasaulinės taksidermininkų varžybos, gal pavyks dalyvauti, kai vyks Vokietijoje, ir jeigu pelnai geriausio pasaulio taksidermininko vardą - pasiekei aukščiausią viršūnę. Nesvarbu, kieno iškamšą padarei - pelės, dramblio ar mažos žuvelės, didžiulė komisija vertina ir gyvūno anatomiją, poziciją, pozą, žodžiu, yra begalė kriterijų, - pasakoja ponas Darius, susirenkantis krūvą knygų, išnaršąs internete informaciją, stebįs gyvūno elgseną laukinėje gamtoje, dirbąs kaip skulptorius.

Neretai su Dariumi ir Jackie Daukšais, vieninteliais tokią turtingą patirtį įgijusiais iškamšų meistrais Vakarų Lietuvoje, konsultuojasi šalies gamtininkai, nacionalinėmis afrikiečių kaukėmis ir neregėtų gyvūnų kaukolėmis žavisi visi į jo buveinę užklydusieji. Darius Daukštas neatskleidžia savo svajonių, bet jo galvoje, įtariu, šių knibžda it krokodilų Limpopo upėje...

Sidebar placeholder