Didysis lenktynininkas po žmonos padu

Kartą Corinna pasiskundė Michaeliui, jog Frentzenas nenori turėti vaikų. "Vaikas vagia iš lenktynininko po sekundę kiekviename etape", - pacitavo ji savo draugo žodžius. Ir Schumacheris suprato: jo valanda išmušė. Labai greitai išaiškėjo, kad jųdviejų požiūriai į šeimą sutampa.

Corinna išsiskyrė su Frentzenu. Laimei, Heinzsas Haraldas neišskydo ir susirado kitą moterį, tad Corinna gali nesijausti jį nuskriaudusi.

1995 m., kai Michaelis vaikėsi savo antrojo čempiono vardo, jiedu susituokė. Lenktynininkas sakė, kad jaučiasi ramus ir tvirtas šalia šviesiaplaukės pilkaakės merginos. Corinna neliko skolinga ir savo išrinktąjį pavadino pačiu gražiausiu ir protingiausiu vyru pasaulyje.

Dabar pora augina du vaikus: dukrą Džiną Mariją ir sūnų Miką. Gimus vaikams Corinna retai pasirodydavo lenktynėse, tačiau po kiekvieno grand prix Michaelis pirmiausiai skambina žmonai. Ir taip jau dešimtį metų.

Paparacai ne kartą bandė įvelti Schumacherį į kokią nors pikantišką istoriją, tačiau jiems nesisekė. Kadangi neištikimybės šiai garsenybei nepripaišysi, buvo bandyta prisikabinti dėl kitokių nuodėmių. Žinoma, jog Schumacheris turi tris namus: Norvegijoje, Šveicarijoje ir Monake. Pikti liežuviai plaka, kad jis juos nusipirko todėl, kad nereiktų gyventi Vokietijoje, kurioje labai jau dideli mokesčiai. Socialdemokratų partijos vadas buvo apkaltinęs lenktynininką mokesčių nemokėjimu. Pats Michaelis viską paneigė, o policija nerado jokio kriminalo.

Žmona nusprendė

Ne taip lengva subjauroti reputaciją žmogaus, tapusio kultiniu personažu ne tik Vokietijoje, bet ir visame pasaulyje. Per 15 savo karjeros metų Schumacheris perrašė visą "Formulės-1" rekordų knygą. Jo sąskaitoje 91 pergalė, 68 startai iš pirmosios pozicijos (pole position), 76 geriausi lenktynių ratai ir 167 podiumai. Michaelio nuopelnus pripažino ir kitų sporto šakų kolegos. 2002-2003 m. jis buvo pripažintas geriausiu pasaulio sportininku, o vokiečių sirgaliai nutarė, kad būtent Šumis yra geriausias 20 amžiaus sportininkas Vokietijoje. Tokios meilės ir šlovės Michaelis pasiekė tik savo sporto laimėjimais, o ne reportažais aukštuomenės kronikų puslapiuose.

Pats Schumacheris savo laimėjimus aiškina ne tik išskirtiniais gabumais, bet ir žmonos rūpestingumu. Jis nesigėdija sakyti, jog kasdieniame gyvenime yra pamintas po žmonos padu. Michaelis taip pat neslėpė, jog sprendimą galutinai palikti "Formulę-1" priėmė Corinna.

Dabar, kai Schumacherio epocha tapo istorija, milijonai merginų svajos apie antrą tokį Michaelį: siekiantį tikslo, ryžtingą darbe ir švelnų bei paklusnų namuose. Ir, žinoma, uždirbantį mažiausiai po 50 milijonų eurų per metus.

Saulės berniukas

Schumacheris gimė 1969 m. sausio 3 d. Vakarų Vokietijoje, Kerpene. Būdamas ketverių metukų jis pirmąkart atsisėdo prie karto vairo ir maždaug tame pačiame amžiuje pradėjo remontuoti automobilius. 1980 m., pasižiūrėjęs į savo būsimąjį varžovą brazilą Ayrtoną Senną, nutarė tapti lenktynininku. Nuo 1985 iki 1990 m. sėkmingai dalyvavo įvairiose lenktynėse ir sulaukęs 21 m. tapo vokiečių čempionato "Formulė-3" nugalėtoju. Tai jam leido debiutuoti "Formulėje-1".

1991 m. Schumacheris pasirodė karališkosiose lenktynėse, nors jo debiutas galėjo būti atidėtas ilgam laikui. Jis pasirodė trasoje tik dėl to, kad antrasis pilotas iš komandos "Jordan Ford" - belgas Bertrandas Gachot - pateko į autokatastrofą. Jo debiutinėmis lenktynėmis tapo Belgijos grandprix legendinėje Spa-Frankošam trasoje. Kaip dažnai būna, pirmasis blynas prisvilo - Schumacheris dėl mechanikos gedimų išlėkė iš trasos.

Tačiau prieš kitas lenktynes jį perpirko "Benneton Ford" komanda. Čia Schumacheris ir tapo žvaigžde.

Jau pirmosiose savo lenktynėse už "Benneton" Michaelis surinko du taškus penktajai vietai. O kitais metais jis netikėtai išstūmė iš pirmojo piloto pozicijų triskart pasaulio čempioną brazilą Nelsoną Piquet. Schumacheris laimėjo savo pirmąjį didįjį prizą (Belgijoje), tapo trečiuoju pasaulio čempionate aplenkęs savo dievaitį Senną. 1993 m. jis finišavo laipteliu žemiau, nors ir laimėjo savo antrąsias lenktynes - portugališkajame Eštorilyje. Per tą laiką jis spėjo nusipelnyti sirgalių palankumą. Dėl nesitraukiančios nuo lūpų šypsenos Michaelis buvo pramintas Saulės berniuku.

1994 metai Schumacheriui prasidėjo puikiai - jis lyderiavo čempionate. Paskui buvo tragiškos lenktynės italų Imoloje. Užsimušė austras Rolandas Ratzenbergeris ir didysis Senna. Nors Schumacherio kaltės čia nebuvo, kai kurios karštos galvos laikė jį atsakingu už brazilo mirtį.

Taigi pirmasis Schumacherio čempiono titulas turėjo gedulo atspalvį. Ir ne tik gedulo. Už klaidą, padarytą Belgijos grandprix, kuri daugeliui pilotų sutrukdė užbaigti lenktynes, Michaelį diskvalifikavo. Jis vos sugebėjo išlaikyti čempiono vardą, o štai "Benneton Ford" Kontruktorių taurės negavo.

Tačiau kitais metais Schumacheriui jau nebuvo lygių: jis prieš laiką laimėjo antrą čempiono titulą, o "Benneton" (jau su "Reno" varikliais) - Kontstruktorių taurę.

Raudonasis baronas

1996 m. Schumacheris perėjo į "Ferrarį", tačiau tapti trečiąkart pasaulio čempionu pavyko ne iš karto - per daug stiprus buvo "William Reno", kuris padėjo čempionu tapti jo konkurentui anglui Damonui Hillui.

Po metų Michaelis lyderiavo prieš paskutines sezono lenktynes, tačiau Europos gran-prix Ispanijoje padarė lemtingą veiksmą: jis tyčia smūgiavo savo pagrindinį varžovą Jacques'ą Villeneuve'ą, bet pats išlėkė iš trasos. Vėliau paaiškėjo, kad netgi jei kanadietis ir nebūtų pasiekęs finišo, čempiono vardo jis nebūtų praradęs - Schumacheris prarado antrąją vietą ir visus per sezoną surinktus taškus.

1998 m. Schumacheriu mažai kas tikėjo - "Mc'Laren Mercedes" ir suomio Mika Hakkineno pranašumas atrodė didžiulis. Vis dėlto Michaelis iki paskutinės akimirkos kovojo už titulą, kurį galiausiai atidavė varžovui.

1999 m. jis tapo lyderiu nuo pirmųjų lenktynių, tačiau Didžiosios Britanijos grandprix Silverstoune pateko į siaubingą avariją ir vos neatsisveikino su gyvybe. Jis praleido keletą lenktynių, prarado galimybes gauti titulą, tačiau sezono pabaigoje padėjo "Ferrari" užkariauti pirmąją (per 20 metų!) Konstruktorių taurę. O paskui prasidėjo...

Istorinė asmenybė

2000-2004 m. visas pasaulis išgirdo Šumacherio vardą. Per šiuos metus lenktynininkas perrašė visą "Formulės-1" knygą. Šiuo periodu titulų skaičiumi jis aplenkė savo dievaitį Senną, prancūzą Alainą Prostą, 2003 m. - penkiskart pasaulio čempioną Juaną Manuelį Fangio. Visos Schumacherio, gavusio naują pravardę - Raudonasis baronas, - pergalės buvo lydimos ir Konstruktorių taurių "Ferrariui". Tik 2003 m. kolumbietis Chuan Pablo Montoya ("Williams BMW)" ir suomis Kimi Raikkonenas ("Mc'Larren Mercedes") grūmėsi su juo iki paskutinės minutės, tačiau galiausiai nusileido.

2005 m. atrodė, kad Schumacherio era pasibaigė ir atėjo kito dievaičio - ispano Fernandeso Alonso, tapusiojauniausiu (24 m.) pasaulio čempionu - žvaigždžių valanda.

Tačiau praeitą sezoną Schumacheris jam primetė kovą, ir iki pat paskutinio momento Alonso negalėjo jaustis saugiai. Tik variklio sprogimas priešpaskutinėse lenktynėse paliko Schumacherį už kovos dėl čempiono vardo borto. Vis dėlto Brazilijoje jis galėjo išeiti gražiai - nepaisant techninių problemų kvalifikacijoje ir to, kad viduryje lenktynių atsiliko beveik visą ratą, Michaelis sugebėjo prasimušti iki ketvirtosios vietos. Pakeliui jis padarė geriausią lenktynių ratą, net ir nepalankius jam sirgalius priversdamas žavėtis savo manevrais.

Per 15 savo karjeros metų Schumacheris tapo kultine figūra viso pasaulio sirgaliams. Trasoje jis atrodė gana prieštaringai. Viena vertus, jis buvo viską apskaičiuojantis žmogus, dažnai laimėdavęs taktikos ir tikslaus mechanikų darbo dėka. Kita vertus, jis ne kartą darė labai rizikingus aplenkimus versdamas virpėti susižavėjusių autosporto mėgėjų širdis.

Be viso to, Schumacheris iki neįtikimų aukštybių pakėlė ir honorarus. 2003 m. už sezoną jis gavo 45 milijonus eurų, ir apskritai ne vienerius metus buvo daugiausiai pasaulyje uždirbančiu sportininku. Nenuostabu, kad dėl aukštų Vokietijos mokesčių Schumacheris linkęs gyventi Šveicarijoje arba Monake.

2004 m. vienas vokiečių leidinys išspausdino tyrimą, kurio tikslas buvo atskleisti begalinių Schumacherio pergalių paslaptį. Mokslininkai aptiko, kad Michaeliui būdinga neįprasta akių sandara, leidžianti matyti du ratus į priekį ir iš anksto apskaičiuoti manevrus.

Matyt, dar ne vienas leidinys bandys aiškintis šio žmogaus sėkmės priežastis. Tikriausiai nenustebtume, jeigu gimtajame sportininko Kerpene būtų įkurtas ne tik muziejus, bet ir mokslinių tyrimų centras. Ką gi, Michaelis Schumacheris šito nusipelnė kaip niekas kitas.

Pagal užsienio spaudą parengė Inga Teresiutė