Laimei, galime rinktis, ar verta dalyvauti šiame procese ir tapti viruso platintojais. "Etatiniai" globalių ar vietinės reikšmės procesų komentuotojai visada turės darbo: pasaulis pilnas įvykių, portalai - žinučių ir straipsnių. Tegu dirba. Gaila tų, kurie į šiuos komentarus reaguoja iš visos širdies. Arba iš pilietiškumo jausmo. Savo energijos, laiko ir sveikatos sąskaita.
Ar verta debatuoti su šmėklomis? Kokia šių debatų vertė? O gal vis dėlto reikia? Juk interneto komentarams teikiama tiek daug reikšmės. Iš jų netgi daromos išvados apie visą visuomenę, neva "degančia neapykanta".
Tarp kraštutinių požiūrių, dorovingųjų prakeiksmų ir desperacijų sunku išgirsi ramų intelektualo balsą. O jo taip reikia.
Ar sergame "neapykantos virusu", šiandien svarstome su teologijos mokslų daktaru Tomu Kiauka.
Apie "svorį"
Kur šiandien kritiški, bet taikūs intelektualų balsai? Žvilgsnis iš šalies, iš sveiko proto pozicijos. Neutralus, taikus kalbėjimas su visuomene apie tai, kas taip galingai kursto jos aistras.
Ramių balsų mažai kas klausosi. Tai tas pats, kas kalbėtis su savimi. Viešoje erdvėje, kad tave išgirstų, reikia labai garsiai rėkti. Intelektualai to nemėgsta daryti, todėl jų nesigirdi.
Bet tuomet daromos išvados apie visuomenę remiantis rėkavimais.
Deja, taip. Esame globalių procesų įkaitai. Žiniasklaidos priemonėms reikia reitingų, nes reikia kaip nors išsilaikyti. Todėl jose reikia tokių temų, kurios sukeltų karštas emocingas skaitytojų reakcijas. Temų, kurios paskatintų rašyti daug komentarų. Suprantama, kodėl tituliniuose puslapiuose vyrauja būtent tokios temos - žinote, apie ką kalbu. Žinote, kokios aktualijos tampa labiausiai skaitomos ir komentuojamos. Intelektualams tai nėra įdomu. Intelektualios diskusijos "greito maisto" žiniasklaidoje pasitaiko retai, nes turi mažai svorio.
Daugiau skaitykite dienraščio "Vakarų ekspresas" priede "Šeštadienis"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą