Džeremis Klarksonas: "Man patinka jausti spaudimą"

Džeremis Klarksonas: "Man patinka jausti spaudimą"

Britų žurnalistas, pravarde Jezza, pagarsėjęs neprognozuojamu charakteriu ir juodu humoru. Vienas žinomiausių pasaulio veidų, legendinės laidos apie automobilius vedėjas. Aštrialiežuvis, dėl kurio nekorektiškų pasisakymų televizijos vadovams teko viešai atsiprašinėti daugybę kartų. Didžiulį populiarumą ir pelną kompanijai nešantis samdomas darbuotojas, nepaisant to, neseniai atleistas iš pareigų. Publikos numylėtinis, dėl kurio grąžinimo į darbą pasirašinėjamos peticijos.

Buvusiam populiarios laidos "Aukščiausia pavara" vedėjui, laikraščių "Sunday Times", "Sun" apžvalgininkui, knygų autoriui Džeremiui Klarksonui šiandien sukanka 55 metai

Gyvenimo fragmentai

Džeremis Čarlzas Robertas Klarksonas (angl. Jeremy Charles Robert Clarkson) gimė 1960 m. balandžio 11 d. Donkasteryje (Didžioji Britanija), mokytojos ir komivojažieriaus šeimoje. Jo tėvai turėjo arbatos verslą, jį pardavė, vėliau pradėjo minkštų žaislų verslą ir galėjo mokėti už sūnaus mokslą privačiose mokyklose. Paties Džeremio žodžiais, iš vienos jų buvo išmestas už chuliganizmą, rūkymą ir svaigalų vartojimą.

D. Klarksonas savo karjerą pradėjo dirbdamas žurnalistu vietinėje Šiaurės Anglijos spaudoje.

1984 m. su bičiuliu įkūrė "Automobilių spaudos agentūrą" ("Motoring Press Agency").

1988 m. buvo pakviestas vesti britų nacionalinio transliuotojo BBC laidos "Aukščiausia pavara" ("Top Gear"). Po dvejų metų laida iš ekranų dingo, o dar po dvejų pasirodė atnaujinta - su kitais dviem vedėjais Džeimsu Mėjumi (James May) ir Ričardu Hamondu (Richard Hammond). D. Klarksonas sparčiai išpopuliarėjo dėl savo neeilinio humoro.

2007 m. gavo premiją "National Television Awards".

Po 1990 m. jis vedė daugybę televizijos laidų, tarp jų "Robot Wars", o 1998 m. pasirodė jo paties kuriama pokalbių laida "Clarkson", kuri tęsėsi beveik dvejus metus. D. Klarksonas bendravo su muzikantais, politikais ir kt. pokalbininkais įvairiausiomis temomis, išskyrus automobilius.

1989 m. vedė Aleksandrą Džeims (Alexandra James), bet po pusės metų žmona paliko jį dėl vieno iš jųdviejų draugų.

1993 m. D. Klarksonas vedė savo vadybininkę Frensis Kein (Frances Cain). Su antrąja žmona susilaukė trijų vaikų. Dabar jo dukroms 21 ir 16 metai, sūnui - 19 m. 2014 m. balandį F. Kein viešai pareiškė, jog pradėjo skyrybų bylą.

Šiuo metu garsenybė gyvena Čiping Nortone, Oksfordšyre, 2 mln. svarų sterlingų vertės name. Savo valdose, jo paties tvirtinimu, augina vištas.

2010 m. Klarksonas kreipėsi į teismą ir iškėlė bylą savo pirmajai žmonai siekdamas, kad būtų uždrausta jai viešai skelbti melagingą privačią informaciją. A. Džeims socialiniuose tinkluose tvirtino, neva ji su D. Klarksonu tęsė seksualinius santykius ir po to, kai jis vedė antrą kartą. 2011 m. žvaigždė savo draudimą atšaukė argumentuodamas, kad internete draudimai neveikia ir yra beprasmiški.

2015 m. kovą BBC paskelbė, kad nufilmuota "Aukščiausios pavaros" laida 15 d. ekrane nepasirodys dėl filmavimo aikštelėje įvykusio incidento. Kovo 25 d. pranešta, kad kanalo vadovai D. Klarksoną atleido iš darbo. Nors priežastis oficialiai nėra paskelbta, britų spaudoje pasirodė pranešimai, jog žvaigždė smogė laidos prodiuseriui. Pats D. Klarksonas žurnalistams teigė, jog gailisi "dėl kilusio barnio". Jo kolegos konflikto nekomentuoja.

Laidos gerbėjai internete pasirašinėja peticiją, reikalaujančią grąžinti vedėją į laidą.

"Aukščiausia pavara" buvo transliuojama 200 pasaulio šalių ir teritorijų ir BBC atnešdavo apie 150 mln. svarų sterlingų pelno per metus.

D. Klarksono turtas, 2014 m. duomenimis, vertinamas 30 mln. svarų sterlingų. Be gausybės automobilių, jam priklauso senas švyturys Isle of Man saloje. Čia jis leidžia atostogas.

Be automobilių, D. Klarksonas kuria laidas ir rašo knygas istorijos ir technikos tematika.

Citatos

Tėvams vaikai yra džiaugsmas ir linksmybės. Motinoms - atsakomybė. Štai kodėl taip svarbu, kad vaikas turėtų abu.

Mokykloje man pasakė: jei per egzaminus taisyklingai parašysiu savo vardą ir pavardę, jau būsiu nuėjęs pusę kelio. Egzaminai tais laikais buvo tik trumpas stabtelėjimas, o ne pasaulio pabaiga.

Kas būtų, jeigu jūsų viršininkas parašytų raštelį, kaip jums sekasi darbe, ir nusiųstų jūsų vaikams?

Dievas mato, žinau, koks jausmas sulaukti prasto atsiliepimo. Žinau, kaip tai gelia. Įsivaizduokite, kaip tai turėtų gelti, kai tau vienuolika.

Vyriausybė turi statyti suoliukus parke, ir viskas. Ir palikti mus ramybėje.

Nesąžininga, kad kai kurie žmonės gimsta stori, bjaurūs ir sergantys disleksija, neįgalūs, žemi, raudonplaukiai ar velsiečiai. Apgailestauju, bet gyvenimas tragiškas.

Mano senelis manė, kad tie, kurie keikiasi, turi ribotą žodyną. Aš manau kitaip.

Viljamas Šekspyras pakenkė daugiau nei kas kitas per visą žmonijos istoriją. Po prievartinio jo pjesių nagrinėjimo mokykloje ištisos vaikų kartos žengė į suaugusiųjų gyvenimą įsitikinusios, kad visa literatūra baisiai nuobodi ir gali panardinti į komą.

Kaip ir dauguma žmonių, dažniausiai vakarais viena ranka kemšu į burną maistą, o kita spaudinėju nuotolinio valdymo pultelį beviltiškai stengdamasis surasti laidą apie bet ką, išskyrus pingvinus ir baltuosius lokius.

Kaip manote, kodėl "You Tube" toks populiarus? Dėl subtilių hiperbolių tose situacijose, kurios ir tragiškos, ir keliančios moralinę dvasią? Ne. Dėl banano žievės humoro. Ten galite išvysti milijardus filmukų, kuriuose nuo dviračių krenta žmonės, o kai kurie dar ir užsidega.

Narkotikus vartojantys žmonės manęs nejaudina. Norite susigrūsti į nosį toną kokaino? Neturiu nieko prieš. Jeigu tik nereikės šalia jūsų sėdėti. Esu matęs, kaip žmonės per vakarėlius sode slapstosi už medžių ir aiškina, kad Jėzus irgi čia ir nori juos suvalgyti. Nesuprantu, koks čia smagumas?

Kuo daugiau laiko prabėga, tuo sunkiau skambinti žmonėms, kurių nematei visą amžinybę. Jeigu tau kas nors skambina po penkerių metų pertraukos, tai gali reikšti tik du dalykus: jis liko be darbo arba be žmonos.

Draugystė nėra nenutrūkstamas žmonių ryšys, draugystė - didžiulė smėlio kopa, kuri tik iš tolo atrodo nepajudinama, bet vieną rytą tu pabundi ir matai, kad jos nebėra.

Keistas dalykas: tada, kai neturi kuo užsiimti, tau viskam trūksta laiko. Aš parašiau laišką ir paskui visos dienos man nepakako vokui surasti.

Induizmas ir vairavimas - nesuderinami.

Kad galėtum vairuoti automobilį Indijoje, iš pradžių turi išmokti daryti tai labai blogai.

Italijoje yra vienintelis greičio ribojimo būdas - tai maksimalus automobilio greitis.

Jeigu Japonijoje ir yra kas nors, ką vertėtų perimti britams, - tai greitis, kuriuo jie remontuoja kelius.

Daugumos prancūziškų automobilių problema ta, kad jos prancūziškos.

Kad ir ką sakytų visokie nuobodos, vairuoti automobilį - paprasčiau nei paprasta. Prie vairo galima netgi padaryti viską, ko nespėjai, pavyzdžiui, susilopyti kojines.

Kol jūs perskaitysite šią skiltį, aš tikriausiai per televizorių spėsiu parodyti, kad vairuojant automobilį galima prisiūti sagą prie marškinių. Tai kodėl jūs sakote kad neįmanoma kalbėti mobiliuoju telefonu?

Neseniai perskaičiau, kiek uždirbu. Jei iš tiesų tiek uždirbčiau, seniai būčiau nusipirkęs jachtą.

Garsenybių sindromas paveikia beveik kiekvieną iš mūsų ir beveik visus mūsų sprendimus pasirenkant gyvenimo būdą.

Kai įpranti orientuotis pagal palydovinį navigatorių, nebepastebi daugybės svarbių dalykų. Vargu ar atkreipsi dėmesį, net jei saulė pakils ne toj pusėj.

Neįmanoma kalbėti prancūziškai, nes toje kalboje viskas turi lytį. Stalai. Laivai. Gimtadienio tortas. Net gerklės pastilės. Viskas yra berniukas arba mergaitė, ir jie kikena, jeigu suklystate.

Taip, mes tapome šiek tiek civilizuotesni - turime mikrobangę, lėktuvą, bet širdyje vis tiek likome laukiniai. Mes vis dar varinėjame adrenaliną, keliame endorfiną ir trokštame dopamino. Ir vienintelis būdas gauti šią puokštę - rizikuoti.

Mus gąsdina pasauliniu atšilimu ir ozono skylėmis, bet aš labiau bijau žmonių, kurių amatas - rūpintis mūsų sveikata.

Kol vienų klaidos kitiems neša pelną, tos klaidos sėkmingai gyvuos.

Jeigu jūsų rankose - faktai, jūs būtinai įsitikinsite, jog bet kuriame ginče yra dvi pusės ir jos abi teisios.

Vieną dieną pasaulis atsibus ir suvoks, kad neteko darbo, kad visus mus atleido mašinos. Tik nemėginkite man įrodinėti, kad nugalėsime mechanizmus, nes visuomet galime juos išjungti. Tas pats yra su internetu: negalite jo išjungti.

Man labai patinka slidinėti. O dar labiau patinka, kad galiu išsidrėbti fotelyje ir žiūrėti, kaip kiti tai daro už mane.

Neseniai išgirdau, kad vidutinis žmogus per gyvenimą iššvaisto 394 dienas sėdėdamas išvietėje. Tai 56 savaitės, beviltiškai aimanavo statistika, nors nesuprantu kodėl. Tai laimingiausios ir ramiausios savaitės bet kurio vyruko gyvenime. Sėdėti išvietėje man patinka labiau nei atostogauti, aš tikrai nelaikau ten praleistų valandų iššvaistytomis.

Jaučiuosi kaip devyniolikmetis. Manau, kad mano kūnas kaip devyniolikmečio. Man regis, atrodau kaip devyniolikmetis. Kad man ne devyniolika, suprantu tik tada, kai bandau elgtis kaip devyniolikmetis.

Mums reikia jaudulio, kurį sukelia darbas. Man patinka jausti spaudimą. Jei leisčiau dienas mojuodamas traukiniams ar augindamas kopūstus, jo nejausčiau.

Parengė Aras MASIULIS

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder