Edvardas VIII ir Volis: sostas už mylimąją

Karalienė Viktorija (1837-1901)

Edvardo, pirmojo karalienės Viktorijos proanūkio, gimimo metais jai sukako 75-eri. 57-erius iš jų ji valdė Didžiąją Britaniją. Karalienė Viktorija turėjo septynetą vaikų ir keturiasdešimt vaikaičių. Kai ilgaamžė mirė (1901 metais), į sostą įžengė jos sūnus Edvardas VII. Šis numirė 1910 metais. Jį pakeitė Jurgis V. Jo sūnus Edvardas, tas pats pirmasis karalienės Viktorijos proanūkis, tapo sosto paveldėtoju - Velso princu.

Kaip ir dera paveldėtojui, jis gyveno nerūpestingai ir apie vedybas negalvojo. Aplinkiniai juokaudavo, jog Edvardas liks senbernis, nes domisi tik sportu ir teatru. Tačiau tai nebuvo tiesa: moterimis princas domėjosi, tiesiog nebuvo prieraišus.

Jis turėjo romaną su lordų rūmų nario žmona Frida Birkin, 20-ia metų vyresne intelektuale. Ji buvo daili ir kerinti. Tas princo ryšys tęsėsi daugiau kaip dešimtį metų. Kai jis pasiūlė jai ranką ir širdį, gavo neigiamą atsakymą. Frida Birkin puikiai suprato, jog karalius niekuomet neleis sūnui vesti išsiskyrusios moters.

Paskui atsirado nauja pasija - Telma Fernes, visiška pirmosios priešingybė: tikra gražuolė ir besmegenė. Romanas su ja princo giliai nesujaudino. Ir staiga jis sutiko Volis Simpson, mergautine pavarde Vorfild.

Wallis Simpson (1896 - 1986)

Pranašystė išsipildė

Ji jau buvo ištekėjusi, ir ne vieną kartą. Pirmasis jos vyras mirė džiova, su antruoju ji išsiskyrė. Jautė gilią aistrą Argentinos diplomatui, kuris galų gale ją metė. Mėgindama išsigydyti nuo meilės, išvažiavo į Kiniją. Grįžo Niujorkan, ten sutiko misterį Simpsoną ir ištekėjo. Jie susituokė 1928 metais ir iškart išvyko į povestuvinę kelionę po Europą. Po to apsigyveno Londone. Atrodė, jog Volis eldija atplaukė į tylų uostą, ir ji atrado savo laimę.

Kartą, tai buvo 1930 metų lapkritį, ją pakvietė į vakarėlį, kur turėjo dalyvauti Velso princas. Beveik iškart tarp princo ir Volis prasidėjo flirtas. Maždaug tuo metu vienas astrologinis žurnalas išpranašavo Edvardui audringą romaną: "Jei princas įsimylės, jis paaukos viską, net karūną, kad tik neprarastų savo aistros subjekto". Pranašavimas pradėjo pildytis. Misis Simpson užburtas, princas visai pametė galvą. Kas prasidėjo kaip flirtas, virto jėga, grasinančia sukrėsti britų imperijos pagrindus.

Volis Simpson nebuvo gražuolė. Užtat ji turėjo tai, kas vadinama seksualumu. Iš pradžių Volis saugojo savo reputaciją, tačiau gandai apie jų romaną paplito kaip virusas. Nežinia, kaip būtų iškentęs karalius Jurgis V tai, kas atsitiko vėliau, bet, laimei ar nelaimei, jis nesulaukė tos dienos. 1936 metų sausį Jurgis V mirė.

Karalius veda amerikietę

Naktį Edvardas paskambino Volis telefonu ir, pranešęs jai liūdną žinią, pridūrė, jog niekas negali pakeisti jo jausmų.

Pirmaisiais Edvardo VIII valdymo metais jų susitikimai buvo retesni. Naująjį karalių užgriuvo daugybė reikalų. Misis Simpson jau manė apie jų meilės pabaigą, tačiau kartą karalius prašneko apie vedybas. Volis netikėjo, jog tai įmanoma. Anglijos karalius nepriklauso sau ir negali disponuoti savo gyvenimu.

Edvardas VIII dažnai pasirodydavo visuomenėje su misis Simpson. Kalbos sklido vis labiau, jos padėtis tapo nepakenčiama. Galiausiai karalius atvyko pas misterį Simpsoną ir pareiškė: "Aš negaliu karūnuotis, jeigu Volis nestovės greta". Misteris Simpsonas atsakė, jog spręsti turi pati Volis.

Skyrybų byla teisme tęsėsi devyniolika minučių. "Taimsas" prapliupo sensacija: "Karalius veda Volis".

Edvardas VIII (1894 - 1972), iš meilės išsiskyrusiai amerikietei atsisakęs Didžiosios Britanijos sosto.

Laikraštis pasakojo apie morgnatines (nelygiakilmes) santuokas. Dar XVI amžiuje iš šešių Henriko VIII žmonų keturios buvusios "žemos kilmės". Liudvikas XIV buvo priverstas slėpti savo nelygiakilmę santuoką su puikiąja madam de Mentenon. Antroji prūsų karaliaus Fridricho Vilhelmo III santuoka su Garaksko grafiene buvusi tokia pat...

Vedybos Europos karališkųjų šeimų nariams visuomet buvo politinio tikslingumo klausimas. Labai retai dinastinės santuokos būdavo sudaromos iš meilės. Sutuoktiniai turėjo užtikrinti stipresnę politinę, karinę arba finansinę sąjungą.

Nepaisant to, princas, tai yra sosto įpėdinis, galėjo įsimylėti moterį, netinkančą pagal kilmę į karaliaus žmonas. Tokiais atvejais ir sudaromos vadinamosios morganatinės santuokos.

Morganatinė žmona neturi teisės į vyro titulą, herbą ir turtą; jų vaikai taip pat neturi paveldėjimo teisės. Tokios sąjungos dar vadinamos "santuoka pagal kairiąją ranką", kadangi nuotaka stovi vyro kairėje, o ne dešinėje, kaip priimta.

Edvardo VIII ketinimui vesti nelygios kilmės moterį pasipriešino karaliaus valdžios gynėjai su premjeru Boldvinu priešakyje. Kai jis įspėjo karalių, jog niekas imperijoje nesutiks su šia sąjunga, netruko suprasti, kad Edvardui dilema - ji arba sostas - neegzistuoja.

Savanoriška tremtis

Laikraščiai mirgėjo antraštėmis: "Meilė arba sostas", "Volis atsisako karaliaus", "Krizės pabaiga", "Eduardas lieka soste". Nepaisant pastarosios prognozės, 1936 metų gruodžio pabaigoje Edvardas VIII pasirašė sosto atsisakymo aktą.

Dokumentas skelbė: "Aš, Edvardas VIII, Didžiosios Britanijos, Airijos ir Britanijos dominijų karalius, Indijos imperatorius, pareiškiu apie savo tvirtą ir galutinį sprendimą atsisakyti sosto ir reiškiu norą, kad šis aktas įsigaliotų nedelsiant..."

Volis, kuri tuo metu buvo Kanuose, stengėsi sulaikyti karalių. Kažkuris iš Volis tarnų vėliau tvirtino, jog ji aiškiai ištarė: "Besmegenis kvailys" ir prapliupo raudoti.

Edvardas karaliavo 325 dienas, 13 valandų 57 minutes. Jam buvo suteiktas Vindzoro hercogo titulas. Prieš išplaukdamas iš tėvynės jis atsisveikino su naujuoju karaliumi Jurgiu VI, savo broliu, ir be svitos išvyko į savanorišką tremtį.

Pasikalbėjęs telefonu su Volis, jis, anot tarnų, "ilgai dainavo vonioje", o paskui išpakavo savo daiktus, beje, pats, nes kamerdineris liko Anglijoje. Ant stalelio stovėjo šešiolika Volis nuotraukų.

Pagal senuosius papročius hercogo žmona įgydavo jo rangą ir atitinkamas privilegijas. Ji pelnė teisę vadintis "jos karališkąja didenybe", teisę į damų reveransus bei žemus vyrų nusilenkimus. Šios Volis teisės ir privilegijos buvo kaip aštrus peilis daugeliui aukštų personų, nekentusių išsišokėlės amerikietės. Spaudžiamas ministrų kabineto, karalius buvo priverstas atimti iš Volis hercogienės titulą. Buvo sudarytas vadinamasis "Atėmimo aktas", pagal kurį "karališkosios didenybės" titulas nesuteikiamas nei Vindzoro žmonai, nei jo palikuonims. Šito Edvardas niekada jiems neatleido.

Jų vestuvėse svečių buvo nedaug - šešiolika žmonių: Čerčilio sūnus Rendolfas, sutuoktiniai Rotšildai, Didžiosios Britanijos konsulas Nantė ir pirmasis britų pasiuntinybės sekretorius. "Taip, - rašė Ralfas Martinas, knygos "Moteris, kurią jis mylėjo" autorius, - puikios buvo vestuvės, ypač dėl to, jog jaunikis prieš pusmetį sėdėjo britų imperijos soste ir valdė pusę milijardo piliečių."

"Visi gėrė 1921 metų "Louson" šampaną, - rašė vienas laikraštis, - - išskyrus jo didenybę, kuris paprašė puodelio jo mėgstamos "Erl Grei" arbatos."

"Įgijau daugiau nei atsisakiau"

1952 metų vasarį mirė karalius Jurgis VI. Į laidotuves hercogas išvažiavo vienas. Naujoji karalienė Elžbieta II, jo dukterėčia, pareiškė, jog labai myli savo dėdulį, tačiau į karūnavimą nei jis, nei Volis nebuvo pakviesti.

Tuo metu apie jų gyvenimą buvo sukurtas filmas "Karaliaus istorija". Po premjeros, kurioje jie abu dalyvavo, hercogas švelniai pabučiavo žmoną ir pasakė prodiuseriui Džekui Levjenui: "Džekai, aš verkiau per visą filmą". "Matote, ko jis atsisakė", - pridūrė Volis. Į tai hercogas atsakė: "Palyginti su tuo, ką įgijau, tai - menkniekis."

Prieš mirtį vėžiu sergantį hercogą aplankė Elžbieta II. Volis oriai priėmė karalienę.

1972 metų gegužės 28 dieną Edvardas mirė savo namuose Paryžiuje. Hercogo kūną atskraidino lėktuvu į Angliją. Atvyko ir Volis, kuriai karalienė davė savo asmeninį lėktuvą. Ją apgyvendino Bekingemo rūmuose. Volis buvo pakviesta lančui ir pietums.

Laidojimo dieną suėjo trisdešimt penkeri metai nuo jų vestuvių. Prie kapo kažkas pasakė: "Žmogus, kuris atidavė meilei tiek daug, - tikras stebuklas".

Volis neverkė, stovėjo sustingusi. Iškart po ceremonijos ji paliko Angliją. "Didžioji meilės istorija baigėsi", - parašė laikraštis "San".

Volis paskutinius aštuonetą savo gyvenimo metų išgulėjo paralyžiuota. Per jos laidotuves karalienė Elžbieta su ašaromis akyse prisipažino, jog paskutiniaisiais metais ji apmokėdavo visas jos sąskaitas. Išties tam buvo priežasčių: jeigu ne Volis, Elžbieta II niekuomet nebūtų tapusi karaliene.