Eglė Jokužytė: "Pamatyti gyvenimo grožį kitaip"

Išvykusi gyventi į Vilnių, klaipėdietė įsteigė savo įmonę ir ėmė kurti unikalius projektus, griaunančius stereotipus ir sienas tarp neregių ir matančiųjų: leisti nepaprasto grožio knygas reginčiųjų ir Brailio raštu, atvirukus, pritaikytus regintiesiems ir neregiams, neregių sukurtus kvapus namams ir t. t.

Praeitą savaitę E. Jokužytė viešėjo Klaipėdoje, I. Kanto bibliotekos Vaikų skyriuje mokiniams pristatė dvi knygas: reginčiųjų ir Brailio raštu parašytą knygą "Atsimerk" ir kartu su vaikais sukurtą knygą "Marsiečių abėcėlė".

Egle, be neįprastos leidybinės veiklos labai aktyviai vedate edukacinius užsiėmimus, važinėjate po mokyklas, bibliotekas. Kodėl tai darote?

Vedu įvairius edukacinius užsiėmimus, kurių tikslas - suartinti matančiuosius ir neregius. Per aštuonerius metus susitikau su daugiau kaip 4 tūkstančiais vaikų.

Susitikimų metu pristatau knygas, kurios išleistos regintiesiems įprastu ir Brailio raštu. Jas vartydami matantys vaikai pasijunta taip, kaip neregiai, užrištomis akimis vartydami knygas, bandydami pajusti pasakų turinį liesdami Brailio raštu parašytą tekstą ir pan.

Matau prasmę tai daryti, nes matau pokytį, kuris įvyksta po šių edukacinių programų. Vaikai nori daryti gerus darbus, nori kam nors padėti. Keičiasi jų vertybės, pabunda noras kurti gražesnį ir geresnį pasaulį.

Kuo šios knygos išskirtinės?

Šios knygos vertingos literatūriškai, vizualiai ir kaip edukacinė priemonė.

Neregiams šios knygos yra pirmoji galimybė skaityti tą pačią knygą, kurią skaito ir regintys vaikai, galimybė pasijusti tokiais pačiais.

Sykiu tai galimybė regintiems vaikams pajusti, kaip neregiai skaito, kaip jaučia juos supantį pasaulį. Daugelis vaikų apie tai susimąsto pirmą kartą.

Susitikimų metu darau tyrimą, kiek vaikų anksčiau yra lietę Brailio raštu parašytą tekstą. 68 procentai, o kaimuose 90 procentų susitikimų dalyvių tai daro pirmą kartą.

Knygoje "Užsimerk" paskutinės pasakos pabaiga parašyta tik Brailio raštu. Pasakos herojus žiogas įšoka į tamsią duobę ir joje matomi tik Brailio rašto taškeliai, kad regintieji taip pat galėtų išsiaiškinti šio rašto simbolius ir perskaitytų, kas parašyta, kaip neregiai skaito tamsoje liesdami pirštais.

POJŪTIS. Reginčiųjų ir Brailio raštu sukurtas kygas vartydami matantys vaikai geriaus supranta, kaip jaučiasi neregiai, kaip jie skaito ir suvokia pasaulį.

Jurgos PETRONYTĖS nuotr.

Naujausia jūsų knyga "Marsiečių abėcėlė" skirta tik regintiems vaikams. Papasakokite apie ją.

Ši knyga atsirado iš noro parodyti, kad vaikai gali suskurti labai gražius dalykus. Ši knyga atsirado iš edukacinio projekto. Mano tikslas buvo padėti vaikams suprasti, kaip kuriama knyga. Projekte dalyvavo 300 vaikų, su kuriais aš susitikau važinėdama po šalies mokyklas. Aš jiems pasakojau, ką daro leidėjas, ir pasiūliau patiems tapti knygos autoriais.

Temą knygos pasakojimui pasirinkome apie sveiką ir laimingą gyvenimą, susigalvojome personažą Marsietį ir vaikai kūrė savo istorijas ir jas užrašė. Vaikai pateikė 150 kūrinių. Iš jų į knygą pateko tik 12. Ši knyga skirta tik regintiems vaikams.

Mes dažnai skundžiamės, kad sveiki vaikai nenori skaityti knygų. O neregiai, kurių galimybės skaityti knygas yra labai ribotos, ar mėgsta skaityti?

Neregiams vaikams skirtų knygų yra labai mažai. Jų tiražai yra minimalūs - po 5-10 vienetų - nes knygos Brailio raštu yra labai brangios.

Šių knygų yra tik bibliotekose. Savo asmeninių knygų neregiai vaikai Lietuvoje iš viso neturėjo, kol aš nepradėjau jų leisti.

Suprantama, kad dėl tokios atskirties, knygų trūkumo ir neregiai vaikai nenori skaityti. Ši problema yra ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje.

Beje, susitikimų metu man vaikai pasakė, kad būtent tokias knygas kaip "Marsiečių abėcėlė", taip pat reginčiųjų ir Brailio raštu išleistas knygas jiems skaityti įdomu, nes tai yra kūryba.

"Marsiečių abėcėlėje" atsidūrė kūryba tų vaikų, kurių mokytojai galvojo, kad šie vaikai nėra gabūs literatūrai.

Manau, kad vaikai tikrai skaitytų ir kurtų, jeigu tėvai, mokytojai juos tuo sudomintų, motyvuotų, o ne verstų.

Išleisti knygą reginčiųjų ir Brailio raštu yra labai brangu. Tą patį tikslą galima pasiekti leidžiant audioknygas. Kuo spausdintinės knygos neregiams yra pranašesnės už audioknygas?

Mes turime skirtingus pojūčius: regą, lytėjimą, klausą, uoslę, skonį. Ypač vaikams jie visi yra labai svarbūs, nes per pojūčius net tik pažįstama aplinka, bet ir lavinamas intelektas. Jeigu daugiausiai naudojame tik vieną ar kitą pojūtį, o kitus ignoruojame - tai ir intelektas vystosi mažiau, nei naudojant visus pojūčius.

Todėl apie savo knygas sakau, kad tai skirtingais pojūčiais skaitomos knygos, o ne knygos Brailio raštu. Mano siekis, kad knyga aktyvintų visus pojūčius ir lavintų šeštąjį pojūtį, kuri leidžia gyvenimo grožį pamatyti kitaip.

Moksliškai įrodyta, kad neregys, kuris vaikystėje skaito knygas Brailio raštu, suaugęs geriau orientuojasi aplinkoje, studijuoja universitetuose, lengviau prisitaiko reginčiųjų pasaulyje. Kodėl? Todėl, kad tam tikrame amžiuje būtina lavinti lytėjimo pojūtį, o neregiams geriausia priemonė lavinti lytėjimo pojūtį yra Brailio raštas.

Vaikai susitikimuose daug klausinėja, komentuoja. Koks klausimas pačiai įsiminė, gal buvo toks, kuris sustabdė ir atėmė žadą?

Būna įvairių, dažnai labai linksmų klausimų ir komentarų. Vienas iš paskutiniųjų buvo: "Kiek tau metų?".

Kas jūsų gyvenime pasikeitė nuo to laiko, kai susiejote savo veiklą su regos negalią turinčiais žmonėmis?

Bendraudama su neregiais aš supratau, kad gyvenimo grožis nėra vien tik tai, ką mes matome akimis. Pamatyti gyvenimo grožį kitaip - tai svarbiausia pamoka, kurią gaunu darydama tai, ką moku geriausiai, ir didžiausias mano noras tai perduoti kitiems.