Estrados princas – apie pirmuosius kūrinius bei kelią į šlovę: „Nebuvau profesionalus tekstų rašytojas“

Estrados princas – apie pirmuosius kūrinius bei kelią į šlovę: „Nebuvau profesionalus tekstų rašytojas“

Jau daugiau nei mėnesį besitęsiantis karantinas vis daugiau žmonių paskatina prisiminti prabėgusias akimirkas. Ne išimtis ir žinomi žmonės. Jie vis dažniau dalijasi senomis fotografijomis ir prisiminimais socialinio tinklo paskyrose.

Šį kartą fotografija pasidalijo estrados princu vadinamas dainininkas Rytis Cicinas (47 m.). Ši nuotrauka atlikėjui ypač svarbi, kadangi ji daryta pirmai jo solinei kasetei „Pašauk mane“.

„Ši nuotrauka yra iš mano pirmųjų fotosesijų daryta 1995-aiais. Tuo metu dar dirbau ir dainavau Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, tačiau po truputėlį dainavau ir solinėse programose.

Turėjau didelį bagažą dainų ir nusprendžiau, kad reikia leisti pirmąją savo garso kasetę. Šią fotosesiją pirmai mano kasetei darė tuometinė žvaigždžių fotografė Laima Geležiūtė. Ji tuo metu fotografuodavo žvaigždes žurnalo viršeliams, straipsniams, kasečių viršeliams.

Pradėjus leisti kompaktines plokšteles, jas taip pat iliustruodavau Laimos darytomis fotografijomis“, – naujienų portalui lrytas.lt pasakojo vyras.

 

Rytis Cicinas.

Pasiteiravus, kokie prisiminimai užplūsta į rankas paėmus pirmąją savo kasetę ir paklausius joje esančių dainų, dainininkas atsakė: „Aišku, dabar paklausius viskas yra jau per tiek metų morališkai pasenę.

Dabar juk ir technologijos labiau pažengusios. Tačiau tuo laiku viskas buvo taip. Balsas, aišku, irgi laikui bėgant keičiasi, įgauna spalvų.  Darbas buvo daromas iš širdies, daug valandų praleista studijoje.

Tai savotiškas etapas, kada pradėjome dainuoti, o prisiminimai – vieni gražiausių. Kadangi aš mokiausi Juozo Gruodžio konservatorijoje, tuomet buvo technikumas, laisvai grojau fortepijonu, turėjau puikią klausą ir dainas sau galėdavau susikurti be vargo.

 

Rytis Cicinas.

Namuose sėsdavau prie fortepijono ir kurdavau, grojinėdavau dainas, kaip ir daugelis kompozitorių.

Tais laikais tekstus dar rašydavau pats. Žinoma, jie gal būdavo banaloki, kadangi aš nebuvau profesionalus tekstų rašytojas. Vėliau tai buvo perduota profesionaliems poetams, kompozitoriams.

Tai buvo savotiškas etapas, darėme ką galėjome. Tai buvo darbas, kūryba“, – šyptelėjo jis. R.Cicino pažintis su muzika prasidėjo nuo pat vaikystės. Pradinėse klasėse jį papildomai lankyti muzikos mokyklą pastūmėjo krikšto mama. 

„Mane krikšto mama nuvedė į muzikos mokyklą. Ten mane iš karto priėmė, kadangi turėjau puikią klausą.

Baigiau muzikos mokyklą bei vidurinę mokyklą, įstojau į Juozo Gruodžio konservatoriją, choronį dirigavimą.

Vėliau dešimt metų pradirbau Kauno muzikiniame teatre, koncertuodavau Kauno restoranuose, vėliau prasidėjo kelias į didžiąją sceną.

Su Nijole Tallat-Kelpšaite turėjome begales koncertų ir po truputėlį lipau, lipau ir didelio darbo dėka šiandien turiu tai, ką aš turiu“, – su šypsena pasakojo dainininkas.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder