Televizijoje Gabrielė atsirado visai atsitiktinai. Besimokydama Kauno aktorystės mokykloje ir tuo pat metu Vytauto Didžiojo universitete menotyros, mergina dar ir darbavosi: jau nuo pirmojo kurso vadino Dramos teatro spektakliuose. Atsitiko taip, jog, baigusi aktorių mokyklą, Gabrielė galėjo tęsti mokslus universitete ir įsigyti bakalauro diplomą, tačiau už studijas reikėjo mokėti. Teatro atlygimo studijoms nepakako.
"Puoliau ieškoti bet kokio papildomo darbo. Tačiau nebuvo taip paprasta, nes turėjau suderinti ir studijas, ir darbą teatre, ir dar kad liktų laiko antrajam darbeliui. Gavau pasiūlymą vesti savireklamos žaidimėlį LNK televizijoje. Šiame žaidime dirbo vaikinukas ir jam į kompaniją reikėjo merginos. Man besidarbuojant kaip tik tuo metu žaidimo "Teleloto" užsakovai ieškojo vedėjui asistentės. Pasirodo, aš jiems buvau kritusi į akį, tai netrukus ir pasiūlė pabandyti.
Labai nenorėjau palikti savojo žaidimo, kur aš pati buvau šeimininkė. Tai buvo trumputėliai pasirodymai tiesioginiame eteryje. Kiek nori, kalbiesi su žmogumi, reguliuoji situaciją ir tvarkaisi tau skirtą laiką."
"Teleloto" pradžioje Gabrielei nebuvo labai smagu. Jos vaidmuo buvo tik gražiai šypsotis žaidimo vedėjui ir žiūrovams bei kamuoliukų vardijimas. Netrukus atvažiavusiam amerikiečiui prodiuseriui mergina išdėstė savo nuomonę, jog reikėtų jos vaidmenį žaidime kiek pakoreguoti. Ir nuo tada asistentės vaidmuo pasikeitė: Gabrielė prabilo ekrane. Per visą žaidimo egzistavimo istoriją "Teleloto" vedėjai keitėsi tris kartus. Gabrielė pradėjo drauge su aktoriumi Sigučiu Jačėnu, vėliau jį pakeitė Dainius Martinaitis, o dabar dirba su Marijumi Žiedu. Mergina sakėsi, jog visi vyrai labai skirtingi, todėl lyginti, su kuriuos smagiau dirbti, ne tik nekolegiška, bet ir neįmanoma.
Nors Gabrielė kiekvieną sekmadienį studijoje drauge džiaugiasi su laimėtojais, ją pačią sėkmė lydi kituose dalykuose. Kol nedirbo žaidime "Teleloto", net nežiūrėdavo tokių laidų ir apie loterijas turėjo skeptišką nuomonę. Bet likimo ironija: pradėjusi dirbti žaidime, Gabrielė nejučiomis ėmė pirkti loterijos bilietus.
"Pats didžiausias mano laimėjimas (bilietas buvo dovanotas) - tai 21 Lt. Būna, kai draugai pamato, kad sau perku bilietus, prašo ir jiems nupirkti, lyg tai lemtų didesnę jų sėkmę. Niekada nebraukau skaičių bilietėliuose, neturiu tiek kantrybės. Pasitikrinu terminaluose."
Slogiausi prisiminimai - iš grožio konkursų
Gabrielė Bartkutė, kalbėdama apie jai atitekusį grožio Lietuvos karalienės titulą 1995-aisiais metais, neslepia nusivylimo. Mergina mano, jog grožio konkursai kuriam laikui buvo sunaikinę visą pasitikėjimą savo jėgomis, kurį iki tol ji turėjo.
"Kai buvau mokinė, niekada nepasižymėjau išskirtine išvaizda. Nepatiko man dažytis, buvau liekna, kukli mergaičiukė, nekrintanti niekam į akis. Dažnai žmonės nustemba išgirdę, jog esu tikra klaipėdietė. Mes su mama visą laiką čia gyvenome, ir Klaipėda - mano pats brangiausias miestas. Bet, tiesa, pradėjome kalbėtis apie konkursus.
Įstojusi į Kauno aktorystės mokyklą, pradėjau blaškytis. Tada nesupratau, ko iš tiesų noriu. Mečiau mokslus ir grįžau pas mamą į Klaipėdą. Susiradau darbelį, tada vėl panorau mokytis. Grįžau į Kauną, įstojau į Technologijos universitetą, bet iš karto supratau, kad tai ne mano kelias. Vėl grįžau į Klaipėdą ir dienas leidau gilioje neviltyje. Ir šeimoje buvo labai prasta nuotaika, aš neturėjau darbo, mamai nemokėjo algos. Vienu žodžiu, visos bėdos supuolė krūvon. Ir tuo metu paskambino teta iš Kauno, dirbanti aktore Dramos teatre, ir sako man: "užtenka tau pas mamą tupėti, jai ir taip rūpesčių per akis. Kaune organizuojamas "Mis Kaunas" konkursas, atvažiuok, pabandyk dalyvauti, vis prasiblaškysi, išbandysi jėgas. Gal laimėsi kelionę, tai bus proga išvažiuoti ir gerai pailsėti".
Ir vėl grįžau į Kauną, atėjau į konkurso atranką. Apie titulus net minties neturėjau, tai buvo man savotiškas žaidimas. Konkurso komisija mane išrinko pirmąja vicemis. Kelionės nelaimėjau, bet dovanų gavau puikų spalvotą televizorių. Su mama labai džiaugiamės, nes namuose turėjome varganą bespalvį "Taurą".
Netrukus man skambina konkurso organizatoriai ir praneša, kad "Mis Kaunas" nugalėtoja negali dalyvauti "Mis Lietuva" ir tai daryti reikėtų man. Sutikau.
Nuo pat pirmos repeticijos dienos žinojome, kas laimės. Kai kurios merginos jautėsi tikros nugalėtojos ir pašaipiai žiūrėjo į mus, likusias. Bet aš nekreipiau dėmesio ir norėjosi, kad kuo greičiau viskas baigtųsi.
Ir kai paskelbė, kad esu "Mis Lietuva", maniau, kad ne taip išgirdau. Tik paskui sužinojau, kad vietiniai komisijos nariai turėjo pamiršti savas favorites, nes "Mis Pasaulis" Aišvarija Rai ir jos vadybininkas išrinko mane. Bet už tai labai skaudžiai nukentėjau. Nuolat girdėjau replikas, kad nesu verta karūnos, kad man pasisekė kaip aklai vištai. Sunku atsispirti povandeninėms srovėms ir intrigoms. Todėl dar ilgą laiką vaikščiojau kaip išspausta citrina. Jeigu ir turėjau dar šiokį tokį pasitikėjimą savimi, tai grožio konkursas man jį visai atėmė. Nenoriu prisiminti detalių, nes reikėjo daug pastangų, kad užmirščiau tas dienas. Ir jeigu kada turėsiu dukrą, kuri norės dalyvauti grožio konkursuose, pasakysiu visą teisybę."
Atsisveikino su aktoryste
Gabrielė prisipažino, jog brangiausias žmogus, pati artimiausia draugė jai yra mama. Šiuo metu mergina gyvena Vilniuje, dažnai lankosi Kaune, tačiau kai tik atsiranda laisvo laiko - mielai jį leidžia Klaipėdoje. Be darbo žaidime "Teleloto", Gabrielė veda įvairius renginius. Beje, su aktorės profesija mergina atsisveikino.
"Negaliu perlipti per save ir repetuoti spektaklį pusmetį ar net ilgiau. Tas nuolatinis zulinimas, gimdymas per kančias. Po tokių nepaliaujamų repeticijų spektaklis praranda gyvybingumą, pasidaro neįdomus ir nemielas."
Gabrielė sakė, jog tik televizijoje ji dirba "blondine", gyvenime viskas klostosi kur kas sudėtingiau. Gimusi po Dvynio ženklu, Gabrielė gali vienu metu ir juoktis, ir verkti. Kartais net pati nesupranta, kas darosi viduje. Ir kaip čia suprasi, kai tiek aplinkui dėmesio ir komplimentų žaviai moteriai, kas sekmadienį maloniai besišypsančiai televizijos laidoje "Teleloto".
"Taip, dėmesio sulaukiu nemažai. Nesu susikūrusi vyro idealo. Svarbiausia, kad šalia vyro būtų ramu, saugu, kad jis mane priimtų tokią, kokia esu. Ir džiaugiuosi, kad šiandien toks žmogus yra šalia manęs. Man gera, ramu ir saugu.
Labai norėčiau būti tokia mama, kuri moka jausti, suprasti ir būti šalia, kai man to labiausiai reikia. Mes kartu perėjome mano bjaurią paauglystę, žaviuosi jos kantrybe, jos pakantumu ir begaline meile man, vienturtei dukrai."
Akselio gelbėtoja
Be mamos, laukiančios dukters, namuose Gabrielės ilgisi katinas Akselis. "Kartą parvažiavau namo ir įėjusi į kiemą nustėrau. Prie namo gulėjo dešimtys negyvų kačiukų. Pasirodo, mūsų kaimynai taip nusprendė išnaikinti benamius kačiukus juos nunuodydami. Ir visą šią egzekuciją matė namo vaikai.
Staiga pamačiau likusį gyvą mažą katinėlį, tupintį po automobilio ratais. Bandžiau jį visą dieną visaip iškrapštyti, bet nepavyko. Negalėjau užmigti ir pirmą valandą nakties vėl ėjau jo ieškoti. Radau visai bejėgį, negalintį net pajudėti. Visas tupėjo kruvinas ir drebantis. Parsinešiau namo, nuprausiau, bandžiau duoti lakti pienelio. Bet jis vis silpo. Paskambinau verkdama draugei ir paprašiau, kad padėtų nuvežti mažąjį nelaimėlį pas veterinarijos gydytoją. Buvau įsitikinusi, kad reikės kačiuką užmigdyti. Bet gydytoja buvo kitos nuomonės - kačiukui reikėjo tik šiek tiek medicininės pagalbos, ir jis vėl buvo žvalus. Dabar džiaugiamės jo draugija ir man smagu, kad manęs grįžtančios laukia ne tik mama, bet ir mažas švelnus gumuliukas."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą