Nesiskiria tik kaimiečiai
Skiriasi Agnė ir Artūras Zuokai. Išsiskyrė žurnalistai Rasa Tapinienė ir Andrius Tapinas. Išsiskyrė atlikėjai Indrė ir Mantas Stonkai. Skirtingais keliais pasuko šokėja Eglė Straleckaitė ir jos vyras verslininkas Justinas Daugėla. Ilgametę santuoką nutraukė rašytojas, režisierius Alvydas Šlepikas. Nuolat girdime, jog kažkas jau negyvena kartu, triukšmingai skiriasi kaip politikas, verslininkas Andrius Šedžius su žmona Monika. Naujausia žinia, jog stilistė, TV veidas Agnė Jagelavičiūtė skiriasi su antruoju savo vyru, verslininku Mantu Volkumi.
Įdomiausia, jog socialiniuose tinkluose pranešus apie skyrybas, dauguma žvaigždutės sekėjų ima ne guosti, bet džiūgauti. Sveikinti atgavus laisvę. Aišku, pasitaiko ir tokių, kurie siūlo neskubėti ir santuoką išsaugoti. Tačiau vyrauja nuomonė, kad santuokas išsaugoja tik „kaimietės ir kaimiečiai“. Ir tik todėl išsaugoja, jog neturi nei laiko, nei pinigų išsiskirti.
Mada ir tuoktis, ir skirtis
Negi tik todėl? Legendiniai šokėjai, gydytojai Jūratė ir Česlovas Norvaišos šiemet gruodžio 19-ąją minės savo santuokos 60-metį. Kaip per tiek metų pavyko išsaugoti šeimą. Negi besisukiojant ne tik medicinos, bet ir pramoginių šokių pasaulyje, nekilo jokių pagundų? O gal buvo tiek užsiėmę, kad neturėjo laiko išsiskirti?
Kauno savivaldybės tarybos narė J.Norvaišienė, išgirdusi klausimą, netgi nustebo:
„Kas tai yra pagunda? Šeima yra stipri, kai vyrauja dvasinis pradas ir protas, o kai žmoguje vyrauja antriniai dauginimosi refleksai, tokios šeimos nebūna labai tvarios. Jaunimas dažnai maišo seksą su meile. Kaip tai gera, kaip seksualu ir galvoja, kad ir šeimoje seksas bus svarbiausia. Taip, šeimoje tai irgi svarbu, bet tikrai nelemia viso šeiminio gyvenimo.“
Anot J.Norvaišienės, žmonės dažnai kuria šeimas dar nepasiruošę, nepribrendę nei šeimai, nei palikuonims:
„Dabar ir palikuonių susilaukia maždaug dešimčia metų vyresni nei buvome mes. Moterys pirmąkart gimdo trisdešimties ir daugiau metų, o mes iki dvidešimt penkerių būtinai turėdavome pagimdyti. Kitaip visi kreivai žiūrės.“
Tad kurių galų net ir už skolintus pinigus rengti puotas, tuoktis bažnyčioje, sukti galvas madingiems kunigams? Jei nesiruoši iki mirties gyventi santuokoje, kaip ir dera doram krikščioniui?“
„Tai mada, - atsakė J.Norvaišienė. - Jei Jonas tuokiasi bažnyčioje, tai ir Petras tuokiasi bažnyčioje.“
Tačiau negi tikrai Norvaišų šeimoje nebūta jokių krizių?
„Nebuvo jokių krizių, - tvirtai atsakė J.Norvaišienė. - Žiūrėjome vienas į kitą kaip du draugai. Kad vienas kitam padėtume ir kartu eitume šio gyvenimo keliu. Man mano vyras yra ir kaip vyras, ir kaip draugas, ir kaip sūnus. Vyrai išlieka vaikais visą gyvenimą ir miršta vaikais. Jų psichologija vaikiška, o mums, moterims, reikia prie jų psichologijos išmintingai prisitaikyti.
O dabar jaunimas sueina į porą, bet neturi bendrų juos vienijančių dalykų. Gyvena ir rūpinasi grynai tik savo asmeniniais reikalais. O šeimoje labai svarbu turėti bendrų temų, interesų. Mums buvo lengviau, nes abu esame medikai ir abu dar vienijo šokiai.“
Mažiau bendrumo
Dabar žmonės dar gyvena santuokoje dėl vaikų. Ar dėl bendrai užgyvento turto. Pavyzdžiui, nenori savo turtų dalintis.
„Net „ženijasi“ dėl pinigų. Mes Tarybų Sąjungoje visi daugiau mažiau buvome vienodo materialinio lygio, o dabar - jachtos, namai, prabangūs automobiliai. Jei rūpi tik turtai, jei kartu gyventi neišeina, vienas kitam nė kiek nepasiaukoja, tada ir pykstasi.“
Gal niekas šeimoje ar mokykloje neauklėja, kaip dviem individams gyventi drauge?
„O kas jau mus labai auklėjo? - priminė J.Norvaišienė. - Tiesiog laikai keičiasi. Du draugai - vyras ir moteris - žinutėmis susirašinėja. Nėra poreikio prisiglausti, pajusti kūną. Japonijoje dėl bendravimo elektroninėje erdvėje jau mažėja gimstamumas, nes mažėja vyrų seksualinis potraukis. Patys matome kaip vyrai - kaip patinai, reproduktoriai - fiziologiškai silpnėja. Ir išvaizda jų keičiasi - auskarai, plaukai, surišti į kuoduką... Daug kas keičiasi ir dėl mažesnio žmonių fizinio aktyvumo.“
Ir vis vien nenorėčiau patikėti, kad Norvaišoms nė karto neteko santuokoje susipykti! Tai būtų pernelyg idiliška.
„Burbuliuodavau, kad kojinės kambaryje išmėtytos, - prisipažino J.Norvaišienė, - bardavau, reikalaudavau tvarkos, o dabar nepastebiu. Supratau, kad žmogaus nepakeisiu ir nereikia keisti.“
Situaciją komentuoja psichologas Gediminas NAVAITIS:
Padarykime štai ką. Užduokime „Vakaro žinių“ skaitytojams klausimą - ar per pastaruosius metus skyrybų skaičius padidėjo, sumažėjo ar liko toks pat? 90 proc. ar daugiau atsakys, jog skyrybų padaugėjo. Ir tada jiems už demografijos mokėjimą parašysime nepatenkinamą pažymį. Nes skyrybų skaičius, pabrėžiu - ne procentas, bet skaičius, per pastarąjį laiką nesikeitė. Tik trečdaliu sumažėjo santuokų. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo pradžioje per metus buvo 30-35 tūkstančiai santuokų, o dabar tik apie 24 tūkstančiai. Dauguma žmonių renkasi gyvenimo drauge būdą be teisinių tarpusavio įsipareigojimų. Todėl skyrybų skaičiaus augimo nėra.
Bet kas mums krenta į akis? Į akis krenta santykinai žymesni žmonės. Čia pastebime tai, kad žmogus, kaip biologinė būtybė, išsiskiria iš kitų žinduolių ypatingu seksualumu. Kiti žinduoliai domisi seksu tik pavasarį, rujos metu, o kitą laiką ėda ir rūpinasi palikuonimis. Bet žmogus, kita vertus, yra labai pastovus. Nes vilkai, gulbės, kiek bekalbėtų romantikai, išbūna stabilioje poroje tik kelerius metus, o žmonės kartais išgyvena kartu iki auksinių vestuvių. Tad žmogus, viena vertus, labai seksualus, kita vertus - labai pastovus. Šis prieštaravimas apsprendžia, kad žmonės dažnai ne patys užsiima seksu, bet stebi, ką daro kiti ir juos apkalbinėja. Šiandien bus daugiau žmonių, kurie matys seksą per televiziją, kalbės apie jį, nei patys juo užsiims. Žmonės sukūrė specialias profesijas, kad rodytų mums seksą. Matome, kaip aktorė viename filme rodoma su vienu aktoriumi, o po savaitės - jau su kitu. Todėl žmonės, kuriems pritrūksta visuomenės dėmesio, stengiasi tokiu būdu - viešindami blizgiuose žurnaluose savo meiles, santuokas bei skyrybas, to dėmesio sulaukti. Demonstruodami savo santykių visus etapus. O mes tik pasidžiaukime, kad yra žmonių, kurie nori mus pralinksminti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą