Giedrius Kalnius: "Geriausiai išsimiegu su bitėmis"
Giedrius Kalnius: "Geriausiai išsimiegu su bitėmis"

Nors Giedrius Kalnius bitininkyste susidomėjo tik prieš keletą metų, greitai suvokė, kad šis padarėlis žmogų gali apdovanoti ne tik gardžiu medumi. Pats savo kailiu išbandęs bičių terapiją, bitininkas tikina, kad toks poilsis labiausiai padeda atgauti jėgas.

"Ar norėtumėte išbandyti bičių terapiją?" - pasiūlė Giedrius, ir kaipmat prieš akis iškilo vaizdas, kad reikės kęsti bičių įgėlimus. "Ne, nieko panašaus", - kvatoja vyras ir sykiu pripažįsta, kad bičių įgėlimų jis pats nevengiantis, jais esą gydo sąnarių ligas. Tačiau jo rekomenduojama bičių terapija su įgėlimais nieko bendro neturi.

"Surenčiau specialų namelį, po kuriuo stovi dvylika bičių avilių. Tad, įėjęs į namelį, guliesi ant specialių gultų ir ilsiesi. Kvėpuoji iš avilio sklindančiais nektarais, žiedadulkėmis, bičių pikiu, ausį maloniai kutena bitučių dūzgimas. Tai tarsi kvapų terapija. Oficialiai ji vadinama - apiterapija", - specialų namelį demonstravo Giedrius.

NAUJOKAS. Bitininkyste Giedrius susidomėjo ne taip ir seniai - vos prieš keletą metų.

Vyras pasakojo apie tokią terapiją girdėjęs seniai, kai prieš gerą dešimtmetį darbo reikalais bastėsi po Rusiją.

"Rusijoje buvau išbandęs bičių terapiją, tad kai prieš ketvertą metų sugalvojau įsiveisti bičių, prisiminiau ir šią patirtį. Bet ši terapija žinoma ir kituose kraštuose. Girdėjau, kad ir Slovakijoje, Austrijoje ir Kanadoje yra tokie nameliai", - pasakojo bitininkas.

Pasak jo, tokia bičių terapija ypač populiari Ukrainoje. Esą senais laikais ukrainiečiai tiesiog sustatydavę kelis avilius į eilę, nuvoždavę dangčius ir tiesiog atsiguldavę ant jų ramiai pagulėti. Vėliau sugalvotas civilizuotesnis būdas, kad žmogus būtų apsaugotas nuo tiesioginio kontakto su bitelėmis, bet galėtų jausti jų buvimą šalia - taip ir atsiradę specialūs bičių terapijos nameliai.

Tiesa, nei specialių brėžinių, nei tikslios informacijos, kaip reikėtų statyti tokį bičių namelį, pasak Giedriaus, nėra, tad kiekvienas improvizuoja.

"Esu matęs ir vadinamojo Euroremonto tipo bičių terapijos namelių: su įrengtais prabangiais dušais, tualetais, klientai į juos gali įeiti vilkėdami tik baltais chalatais. Kitur iš avilio sklindančiais kvapais pacientai kvėpuoja per specialų inhaliatorių. Bet dar yra ir tokių metodų, kai sustato tris avilius, nukelia dangtį ir tiesiog paguldo žmogų", - pasakojo Giedrius.

Jis sakė matęs, kad Rusijoje ir Ukrainoje netgi populiaru tokius namelius nuomoti. Panašiai kaip pirties kubilą, bičių namelį atveža žmogui į kiemą ir jis juo gali naudotis sutartą laiką, kad ir visą vasarą.

Produktyvus miegas

Kadangi Giedrius neturi medicininio išsilavinimo, jis neskuba aiškinti, kokiomis ligomis sergantiems žmonėms labiausiai rekomenduojama ši terapija.

"Informacijos apie tai pilnas internetas", - nusijuokia.

IMPROVIZUOJA. Bitininkas pasakojo mėgstantis terapija užsiimti ne taip, kaip paprastai rekomenduojama - dešimt seansų po valandą - o prigula ir visai nakčiai.

Tačiau vyras gali papasakoti, ką jam suteikia bičių terapija. Šį namelį jis pasistatė praėjusiais metais, tad jau kone metus turi prabangą kad ir retkarčiais nueiti pamiegoti su bitėmis.

"Jei vakare atsiguliu pamiegoti su bitelėmis, jau po kelių valandų atsibundu žvalus ir pilnas energijos, lyg būčiau miegojęs visą naktį. Jei reikia anksti keltis - tai puikus būdas", - pasakojo bitininkas.

Giedrius toli gražu nėra tokios terapijos pradininkas Lietuvoje. Jo žiniomis, šiuo metu mūsų šalyje yra maždaug dešimt tokių namelių.

Patirties semiasi iš senolės

Barkelių kaime Kretingos rajone, prie Kašučių ežero turizmo sodybą turintis Giedrius bitininkyste susidomėjo prieš penketą metų.

"Tiesiog sodyboje vyko giminaičių susitikimas ir vienas senukas tiesiai šviesiai rėžė, kad mano sodyboje trūksta bičių. Nuo to laiko ši mintis manęs neapleido, tad po kurio laiko tiesiog įdėjau į laikraštį skelbimą, kad ieškau bičių. Gal tik po pusmečio sulaukiau skambučio. Moteris iš Tauragės pasakojo, kad mirus vyrui liko be priežiūros septynios bičių šeimos ir siūlė man jas pasiimti. Bet aš juk neturėjau jokios patirties ar žinių, kaip tos bitės atrodo, galėjo man ir širšių lizdą įkišti, tad skubiai įdėjau į laikraštį kitą skelbimą, kad ieškau bitininko, kuris padėtų nupirkti bites ir išmokytų bitininkauti", - kaip prasidėjo jo bitininkystės kelias, pasakojo vyras.

NAMELIS. "Surenčiau specialų namelį, po kuriuo stovi dvylika bičių avilių. Tad įėjęs į namelį, guliesi ant specialių gultų ir ilsiesi", - pasakojo Giedrius Kalnius.

Tačiau iš pradžių į skelbimą atsišaukė, Giedriaus žodžiais tariant, įvairaus plauko pijokėliai, tad jau rankos buvo nusvirusios.

"Ir vieną dieną, kai mano skelbimas jau buvo išspausdintas kokį septintą kartą, man paskambino sena bobulė ir tiesiai šviesiai rėžė: "Užknisai su tuo savo skelbimu, sėsk į automobilį, važiuok pas mane ir aš tau viską parodysiu." Iš pradžių net išsigandau, bet trauktis nebuvo kur. Išsiaiškinau, kad tai bobutei kone 90 metų ir kolūkio laikais ji pati laikė net 200 avilių", - pažintį su savo mokytoja prisiminė Giedrius.

Senolė Giedriui padėjo išsirinkti tinkamiausias bites, išmokė, kaip jas prižiūrėti ir vyrą konsultuoja iki šiol, nors pati jau skaičiuoja 94 metus.

"Jos suteiktos žinios yra neįkainojamos. Man patinka, kad ji moko mane ne komercinės bitininkystės, o to, kaip bitės buvo prižiūrimos senovėje, kai žmogus galvojo ne tik apie savo poreikius. Komercine bitininkyste užsiimantys bitininkai, jei tik galėtų, ko gero ir žiemą išsuktų medų ir sakytų, kad bitės ir iš sniego medaus prinešė. O mes tik rugpjūčio pradžioje korius tikriname. Jei prineša daugiau medaus - paimame, o likusį paliekame bitelėms maitintis. Mano mokytoja sako, kad obelims žydint bitės jau iš bado miršta, tad jei pirmąjį medų imtum gegužę, birželį, paliktum biteles be maisto. Patys bitininkai pripažįsta, kad tokios bitės maitinamos cukrumi", - pasakojo Giedrius.

Dabar jis turi penkiolika bičių šeimų.

"Iš to negyvenu. Užtenka tik sau ir draugams pavaišinti - sakė bitininkas, seniai kavą ir arbatą saldinantis tik medumi - mūsų namuose cukraus dabar nerasi", - tikino.

Giedrius sakė visiškai nebijantis bičių įgėlimų, net specialiai taiko tokią terapiją - deda jas ant skaudančio sąnario.

"Niekada nesigailėjau, kad suradau šį hobį", - džiaugiasi vyras ir tikina pagaliau suradęs ramybę.

Paisiteiravus, ar bet kas gali užsiimti bitininkyste, Giedrius juokavo, kad, ko gero, gyvūnėliams žmogaus charakterio savybės visiškai nesvarbios.

"Juk ir Henrikas Daktaras karvelius augina", - nusikvatojo.

PASIRUOŠIMAS. Prieš seansą nuo avilių viršaus nuimamos medinės lentjuostės, kad poveikis būtų stipresnis. Tačiau tiesioginio kontakto žmogus su bitėmis neturi - juos skiria specialios metalinės grotelės. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Sidebar placeholder