Gintarė France: “Manau, tai buvo lemtis”

Britų žurnalistams prisipažinote, kad žinia apie sėkmę modelių konkurse jums buvo netikėta. Kaip vertinate savo galimybes laimėti finale?

Yra daug gražių moterų, gal todėl ta žinia man ir buvo tokia netikėta. Be abejonės, jei jau nusprendžiau dalyvauti, norėčiau ir laimėti.

Kas paskatino išbandyti laimę?

Modeliu iš tiesų niekada nedirbau. Nauji pažįstami dažnai klausdavo, ar nesu modelis. Paskatinta jų ir nusprendžiau dalyvauti.

Konkursas turi ir labdaringą misiją - paremti leukemija sergančius vaikus. Ar anksčiau jums yra tekę dalyvauti labdaros projektuose?

Norėčiau kiek įmanoma prisidėti prie šios kilnios akcijos, nes žinau, kaip svarbu, kad tavo vaikas būtų sveikas. Svečio teisėmis esu dalyvavusi keliuose labdaringuose renginiuose, vieną jų prieš kelerius metus organizavo Lietuvos ambasada Londone. Niekada neatsisakau aukoti silpnesniems.

Prisistatote laisvai samdoma aktore. Kur mokėtės vaidybos?

Esu baigusi nemažai vaidybos kursų, prieš keletą metų bandžiau stoti į dramos mokyklą, bet nepavyko. Konkursas buvo nežmoniškai didelis, priėmė tik keletą žmonių, be to, užsieniečiai turi mažiau galimybių. Tiesa, buvau įstojusi į universitetą studijuoti vaizduojamųjų menų, bet man nepatiko mokymosi sistema, tad apsisprendžiau mesti mokslus.

Pernai filmavotės režisieriaus R. Lettermano filme “Guliverio kelionės”. Koks buvo jūsų vaidmuo?

“Guliverio kelionėse” praėjusią vasarą filmavausi du mėnesius. Masinėse scenose vaidinau liliputę. Buvo labai smagu.

Filme vaidina ne vienas garsus aktorius. Ar teko su jais pabendrauti?

Pagrindinį - Guliverio vaidmenį atliko Jack Black. Jis labai juokingas. Billy Connolly mielai bendraudavo su visais, itin draugiškas buvo ir Jason Segel bei prancūzų aktorius Emmanuel Quatra. Jį nustebino, kad mano pavardė France, o aš nekalbu prancūziškai... Beje, daug kas minėjo, kad esu panaši į Emily Blunt, kuriai filme teko vaidinti princesę. Visi jie gyvenime tikrai niekuo nesiskiria nuo mūsų, tik yra labai geri aktoriai.

Kokia jūsų - emigrantės iš Lietuvos - istorija? Į Angliją atvykote ieškoti laimės, o gal sekėte paskui savo meilę?

Pirmą kartą į Angliją važiavau su draugais prieš 14 metų. Man čia labai patiko, tad įstojau į koledžą mokytis anglų kalbos, bet po metų nusprendžiau grįžti. Tada sutikau būsimą vyrą, pradėjome bendrauti, užsimezgė graži draugystė ir galiausiai prieš aštuonerius metus išvykau gyventi į Angliją, po metų ištekėjau. Dabar manau, kad tai buvo lemtis.

Ar greitai pritapote naujoje šalyje?

Sunkiausia buvo priprasti prie naujos aplinkos, svetimos kalbos, nes mokykloje mokiausi vokiečių kalbos. Nežinau, ar gyvendama Lietuvoje būčiau pasiekusi to paties. Anglija suteikia daug galimybių, reikia tik jomis naudotis.

Gyvenate netoli Londono, kur vyksta neįtikėtinos meno parodos, teatro spektakliai. Dažnai juose lankotės?

Labai mėgstu teatrą. Lapkritį pas mane svečiavosi mama, tad nuėjome į naują spektaklį “Pusryčiai pas Tifani”, o sausį buvo atvykę draugai iš Lietuvos, aplankėme Karališkąjį operos teatrą, žiūrėjome operą “Užburtasis paršelis”, vėliau užsukome į Vest Endo teatrą pasižiūrėti “Purvinų šokių”.

Jūsų labai įdomi pavardė - France. Gal esate didelė prancūziško gyvenimo būdo ar prancūzų virtuvės gerbėja?

(Juokiasi.) Pavardę paveldėjau iš vyro. Nors jis anglas, jo pavardė visai ne angliška... O man iš tikrųjų patinka prancūzų virtuvė ir Prancūzija, tos šalies gyvenimo būdas. Turiu draugų prancūzų.

Beje, ar mėgstame ruošti maistą?

Maistą ruošiu, bet nesu didelė kulinarė. Už tai šeima niekada neatsisako mano pagamintų spagečių su bolonišku padažu.

Turbūt Anglijoje neatsiginate komplimentų?..

Dėl stiliaus galima ginčytis. Pavyzdžiui, mano vyras nesutiktų, kad britės neteikia dėmesio savo išvaizdai. O aš jam paprieštaraučiau. Bet komplimentų sulaukiu tikrai nemažai. (Juokiasi)

Papasakokite apie savo šeimą.

Turiu beveik 17 m. dukrą, ji - mano draugė ir pati geriausia dukra. Ji mokosi gimnazijoje, nori studijuoti tarptautinę teisę Oksforde. Vyras dirba nekilnojamojo turto konsultantu. Dar vienas mūsų šeimos narys - 6 m. Jorkšyro terjeras Maksis.

Ar domitės, kas vyksta Lietuvoje?

Žinoma, nuolat paskaitau naujienas internete. Lietuva visada liks mano gimtinė. Tėvynės ilgesys turbūt neišnyks tol, kol būsiu gyva. Kol kas nežinau, ar kada sugrįšiu. Tik žinau, kad visada būsiu su savo šeima. Reikia džiaugtis ir gyventi šia diena, visus planus bandyti įgyvendinti šiandien, nes nežinai, kas bus po dešimties metų.