G.Lukšo filmografijoje itin daug ryškių kino filmų pagal lietuvių literatūros klasikos kūrinius. Tai daugeliui žinomi filmai „Virto ąžuolai“, „Mano vaikystės ruduo“, „Vasara baigiasi rudenį“, „Žalčio žvilgsnis“, „Žemės keleiviai“, „Mėnulio Lietuva“, „Dieviškoji šviesa“, „Duburys“. Jau pirmieji G.Lukšo darbai parodė, kad jis - menininkas, išsiskiriantis lietuvių kinui iki tol buvusiomis nebūdingomis didelėmis aistromis, ryškiu, prieštaringu moters paveikslu.
Šiuo metu režisierius yra Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas, Nacionalinio radijo ir televizijos tarybos narys, Lietuvos kultūros ir meno tarybos narys. Paklaustas apie gimimo dienos svarbą, G.Lukšas sako niekuomet nedalijęs gyvenimo etapų iki gimtadienio ir po jo. Režisierius atvirauja, kad visas jo gyvenimas skirstomas į kūrybinius etapus: „Pirmasis laikotarpis, kuris man labai svarbus, - tai filmo statymas ir kūrybinis etapas. Kitas laikotarpis - laukimo. Per pastaruosius metus vyksta tų dviejų laikotarpių pasikeitimai. Vis ilgėja laukimo laikotarpis ir vis retesnis tas aktyvaus kūrybinio darbo laikotarpis.“
Daug keliavęs ir nuolatinių atradimų ieškantis menininkas sako, kad jo gyvenime yra pasitaikę gimimo dienų, kurios gal ir neplanuotai, tačiau bus prisimenamos visą gyvenimą. „Turbūt tai priklauso net ne nuo manęs, o nuo artimų žmonių. Gyvenime bendrystė su artimais žmonėmis gali ir kiekvieną dieną paversti švente. Man smagūs gimtadieniai, praleisti su dukra Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ankstyvoje jaunystėje dalyvavau Kanų festivalyje ir mažame Nicos restorane vakarieniaujant paaiškėjo, kad tai mano gimtadienis, ir pats restorano vadovas su visais darbuotojais ir lankytojais dainavo man gimimo dienos sveikinimą. Kaip gali pamiršti tokius patyrimus“, - atsiminimais dalijasi G.Lukšas.
Režisierius neslepia, kad ir geriausia gimimo dovana, kurią jis pats norėtų gauti, yra susijusi su kūrybinėmis ambicijomis. Tai - naujo filmo kūrimas. „Visą laiką jaučiu vidinį pasiruošimą startui. Žinote, kaip prieš bėgimą sportininkai atsitupia ir įsispiria, laukdami pistoleto šūvio. Kartais man atrodo, kad aš taip pat visuomet laukiu to šūvio. Gal taip susirietęs šiek tiek ir pavargstu belaukdamas, bet tas laikas yra prasmingas ir pagimdo vis naujų minčių ir sumanymų, kurių tikrai netrūksta. Matyt, jų užtektų dar keliems dešimtmečiams. Deja, laikas bėga, tarsi smėlis tarp pirštų byrėtų. Jei galėčiau imtis kažko naujo ir kurti naują filmą, tai man būtų pati geriausia gimtadienio dovana. Aš viliuosi, kad dar taip ir bus“, - atskleidžia G.Lukšas.
Sako, to sau ir norėtų palinkėti gimimo dienos proga - to šūvio: „Mano gimtadienis dar pateks į tą laukimo periodą, bet vis tiek linkiu, kad ta starto laukimo būsena, nes jėgų dar yra, pavirstų startu. Kad tas startas būtų nepavėluotas, sėkmingas ir kad man skirtą distanciją dar bėgčiau iki galo ir sėkmingai.“
Parengta pagal priedą „TV publika“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą