Gytis Paškevičius: Esame tik marionetės valdžios rankose

- Šiandien tapti dainininku nėra taip sudėtinga - užtenka pažiobčioti į mikrofoną, užsitempti palaidinę kuo gilesne iškirpte ir štai jau žvaigždė. O kiti lieja devynis prakaitus, bet atlygio didesnio už tai negauna. Neapmaudu dėl tokios situacijos?

- Be abejo, kad apmaudu. Bet aš nelabai drįstu teisti. Kai buvau jaunesnis, buvau aršesnis kritikas, dabar reaguoju į tai ramiau. Manau, kad laikas yra labai geras teisėjas. Jis viską sustato į savo vietas, parodo, kas išliks, o kas nugrims. Vienadienės žvaigždės neturi ateities. O kad žmonės nori dainuoti, kodėl gi ne. Geriau jau tegu dainuoja, negu bastosi gatvėmis ir kvaišalus vartoja. Kita vertus, norint būti geru dainininku reikia daug dirbti. Vien talento neužtenka. Jis lemia tik dešimtadalį rezultatų. Dar reikia turėti charizmos. Gali labai gerai dainuoti, bet jei jos neturėsi, geriau neik į sceną, nes neprisibelsi iki žmonių širdžių.

- Jums iki žmonių širdžių prisibelsti pavyksta. Ar labai skiriasi publika didmiesčiuose ir mažesniuose miesteliuose?

- Nesiskiria. Skiriasi tik žmonių skaičius. Vienur susirenka pilnos salės, kitur, deja, žmonių būna mažiau. Buvo net tokių miestelių, kur reikėdavo koncertus atšaukti, nes neišpirkdavo bilietų. Jei miestelis merdėja, nieko nebus, gali ten ir nevažiuoti.

- Neliūdna dėl tokios situacijos Lietuvoje? Tuoj tapsime miestų-vaiduoklių šalimi...

- Taip. Bet visa tai susiję su mūsų valdžios požiūriu į kultūrą ir į menininkus. Nenoriu nuvertinti nė vienos profesijos, bet valdžia menininką sulygina su šaltkalviu. Šaltkalviu gali būti kiekvienas, o menininku - ne. Todėl negali būti vienodo požiūrio.

- Valdžia nesupranta kultūros vertės?

- Nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje nėra tokio požiūrio į kultūrą kaip Lietuvoje. Kitur kultūrai, menui skiriamos dotacijos, šios sritys vertinamos visai kitaip. Kai Lietuvoje į valdžią atėjo šoumenai, viską taip ir nureguliavo.

- Kokią matote mūsų kultūros ateitį?

- Su mūsų kultūra išvis prasti reikalai. Menininkai sulyginami su juodadarbiais. Apie švietimą apskritai nešneku. Pažiūrėkite, ką rodo mūsų televizijos? Koks ten švietimas? Kokie ten serialai? Pažiūrėkite, kaip liaudis yra bukinama. Žmonėms bereikia visokiausių „svogūnų“, serialų, tai tuos ir grūda. Bet užmiršome, kad ne žmonės diktuoja madą, o kultūra diktuoja madą. Be abejo, atsiranda vienas kitas šviesulys, rimtas projektas, bet jų per mažai, kad užgožtų visą šlamštą.

- Auginate du vaikus, kokioje Lietuvoje norėtumėte, kad jie gyventų?

- Pamenu, kartą važinėjau po Lietuvą. Kalbėjausi su žmonėmis. Girdėjau tokių pasakymų, kad ne tokios laisvos Lietuvos žmonės norėjo, ne dėl tokios kovojo. Dabar valdžia moka tik pinigus dalytis, o žmonės jiems reikalingi tik kaip marionetės - jei reikia perversmą padaryti, greitai suorganizuos minią, kuri lįs po tankais. Kai viskas nurimo, jie ėmė vadovauti, paprastą žmogų palikę nuošalyje. Kam reikėjo, tiems pagyrimo raštus išdalijo. O juk galėjome per dvidešimt metų tvarkytis ne blogiau nei kokie nors danai ar olandai. Esame darbšti tauta.

- Turime kuo didžiuotis?

- Be abejo. Juk valstybė be žmogaus yra niekas, tik žemės sklypas. Mūsų žmonės yra nuostabūs - matę ir šilto, ir šalto. Aišku, kaip rusai sako, „semja ne bez urodov“ („šeima ne be išsigimėlių“ - red. past.). Bet tą galima naikinti kaip piktžoles. Tik niekas to nenori daryti. Jaunimas nebenori. Jie išvažiuoja, nes kitur mato didesnes perspektyvas. Tokia situacija mūsų valdžiai yra labai gera - lieka pensininkai, kuriuos galima valdyti. O pensininkų visada bus, tik klausimas, kas tiems pensininkams uždirbs pensijas.

- Kaip manote, kas atsakingas už tokią situaciją?

- Mūsų valdžios neūkiškumas. Jie sėdi ant šakos, kurią patys pjauna. Man net į galvą kartais neateina tokie dalykai, kokių jie ten susigalvoja. Skolinamės pinigų, kai kiekvienas ir taip jau turime po 17 tūkst. skolą. Kas bus dar po dešimties metų? Kiekvienas vos gimęs kūdikis bus jau skolingas po 50 „gabalų“? Taip negalima.

- Tai kokia ateitis laukia?

- Be kultūros mūsų tauta neturi jokios ateities. Valdžios dėmesys pirmiausia turi būti nukreiptas į kultūrą ir švietimą, o paskui jau į visas kitas sritis. Nėra pasaulyje tokių valstybių, kurios būtų ekonomiškai labai stiprios, o kultūriškai - skurdžios. Gali stiprios ekonomikos neturėti, bet kultūrą puoselėti tinkamai. Kai atgavus nepriklausomybę, iš Lietuvos pradėjo išvažiuoti dirigentai, gabūs muzikai, nieko mūsų šalyje nebeliko. Pažiūrėkite, kas darosi su mūsų bibliotekomis? O kokius naujus filmus per dvidešimt metų sukūrėme? Tadą Blindą?

- Neseniai praėjo Kovo 11-oji. Ar kaip nors minite valstybines šventes?

- Niekada nebedalyvauju minėjimuose, nelipu į sceną. Kai nustatė tokius mokesčius, tegu patys ir dainuoja.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“