Gyvybes gelbsti ne tik angelai

Gyvybes gelbsti ne tik angelai

Kai dingsta artimas žmogus ir prarandama viltis jį rasti, griebiamasi paskutinio šiaudo. Tuo šiaudu tampa žmonės, vilkintys uniformas. Sėkmingai pasibaigusios paieškos dažniausiai lieka nesužinomos, o padėka gyvybes išgelbėjusiems pareigūnams lieka tik jų artimųjų širdyse.

Rugsėjo 12-osios rytą ieškoti prieš pusę paros dingusio 89 m. Kaniūkų kaimo (Molėtų r. sav.) gyventojo pakilo Valstybės sienos apsaugos tarnybos orlaivis. Sraigtasparnio pilotai su termovizorine kamera dilgėlėmis ir kiečiais apaugusioje dauboje aptiko sukniubusį žmogų. Iš savo namų išėjęs garbaus amžiaus vyras paklydo ir praradęs orientaciją suklupo aukštose piktžolėse. Nusilpęs ir per naktį sušalęs senukas išvežtas į ligoninę. Iš jos grįžo namo, bet, anot jo 9 m. jaunesnės žmonos Danutės, sveikatos po tos nakties nebeatgavo.

Danutė su Kostu laimingai pragyveno daugiau kaip 60 metų. „Nežinia, kaip būtų reikėję jaustis, jeigu pareigūnai jo nebūtų radę gyvo. Juk prapuolė tiesiog akyse. Mačiau, kaip pasiėmęs kibiriuką nuėjo už tvarto ir negrįžo. Kol susizgribau, buvo vėlu. Rodos, ir paklysti nebuvo kur“, - gailėjosi moteris. Vyras jai buvęs labai geras, sunkiai visą gyvenimą dirbo, o senatvėje pasiligojo, prarasdavo atmintį, bet kad išeitų ir paklystų, to dar nebuvo. „Mes be galo esame dėkingi jį radusiems pareigūnams, kaip akmuo nusirito“, - kalbėjo Danutė.

80-metė uteniškė, buvusi medikė Genuefa rugsėjo 30-osios naktį išgyventą siaubą, kol pasieniečių sraigtasparnis bei policija, ieškodami dingusios jos 95 m. sesers Vandos, šukavo Mieliūnų (Molėtų r. sav.) apylinkes, prisimena su dėkingumu pareigūnams. „Ji jau netvirtos sveikatos, bet užsispyrusi, todėl nesitikėjau perkalbėti, kad užuot atėjusi man pagalbon į daržą, vidurdienį pasiėmė pintinę ir išėjo į mišką grybauti. Sunerimau popietę, kai negrįžo pietų valgyti. Pradėjo temti, nieko kita neliko, tik pranešti policijai. Jie pagalbon pasikvietė pasieniečių sraigtasparnį. Apie pusę antros nakties maždaug po dviejų valandų paieškų pilotai mums paskambino ir pasakė, kad rado seserį gyvą“, - prisimena Genuefa. Bet labiausiai medikei įsiminė pareigūnų džiaugsmas. „Nesitikėjau, kad uniformuoti vyrai gali būti tokie žmogiški ir nuoširdūs. Būtumėt matę, kaip blizgėjo jų akys, kaip jie džiaugėsi“, - neatsistebi moteris. Kol policininkai lėkė į Molėtus atsivaryti galingesnio automobilio, orlaivį laukymėje nutupdę pasieniečiai su šalmais, ant kurių sumontuota naktinio matymo aparatūra, per brūzgynus brovėsi prie paeiti nebegalinčios senolės. Pasieniečiai ir jiems pagalbon atskubėję policininkai rankomis skynė krūmokšnius ir ruošė kelią pravažiuoti policijos automobiliui. Grybautoja tiesiai iš miško atsidūrė ligoninėje.

VSAT Aviacijos rinktinės vyriausiasis specialistas, skrydžio operatorius Kęstutis Kuncaitis - ne naujokas šioje tarnyboje. Šias pareigas eina aštunti metai. Vyras su įgula dirba tarptautinėse misijose, bet pripažįsta, kad ne mažiau atsakingas jaučiasi kaskart, kai tenka skubėti į dingusiųjų paieškas. Skrydžio operatorius yra vienas iš trijų orlaivio įgulos narių, jo pareigos orlaivyje - sekti termovizinę paieškos įrangą, nurodyti pilotams kryptį. Tokių specialistų kaip jis rinktinėje yra keturi.

„Daugiausia paieškos vyksta naktį, kai policija išsemia savo galimybes. Paprastai vietinis policininkas, pažįstantis kraštą, skrenda kartu. Pastebėję ieškomą asmenį pranešame žemėje laukiantiems pareigūnams koordinates“, - aiškina. Pasiklystančiais pareigūnas nesistebi. „Paklysti gali kiekvienas, bet dažniausiai pasiklysta seni, ligoti, tenka gelbėti ir orientaciją praradusius dėl alkoholio žmones, kolegoms yra tekę ieškoti dingusio vaiko“, - pasakojo pareigūnas. Ne visi skrydžiai būna sėkmingi. Kartais į to paties pradingėlio paiešką tenka kilti kelis kartus. Kartais - pripažinti, kad pavėlavo. Jeigu rasti nepavyksta, paieškos grupė ranka nenumoja. Nesulaukę žinių iš policijos patys teiraujasi. „Mes netgi privalome po kelių dienų patikrinti, ar ieškomas žmogus rastas, kur rastas. Analizuojame situaciją, dėl ko galėjome nepastebėti. Surasti dingusieji paprastai nepadėkoja, bet iš policijos padėkų sulaukiame“, - šypsosi pareigūnas.

Anot pareigūno, pasiklydus svarbiausia nepanikuoti. „Pasiklydę žmonės išsigąsta, praranda orientaciją. Reikėtų susirasti saugią vietą, atsisėsti ir laukti. Neskambinėti telefonu kam papuolė, neeikvoti akumuliatoriaus. Pilotams nakties metu labai padėtų šviečiantis telefono ekranas“, - patarė skrydžių komandos narys.

Paskutinis šiaudas

Kovo 30-ąją pasieniečių sraigtasparnis Ančios ežero (Lazdijų r.) pakrantėje rado dvi dienas ieškotą Alcheimerio liga sergančią 73 metų moterį. Pradingėlės paieškoms pasieniečių sraigtasparnis buvo keliamas du kartus. Paieška truko iki antros valandos nakties. Kitos dienos rytą kita aviacijos rinktinės komanda moterį pamatė gulinčią sunkiai prieinamoje vietoje, prie bebrų kolonijos, vos už 1,5 metro nuo ežero kranto.

Balandžio 30-ąją VSAT Aviacijos rinktinės orlaivis Raseinių r. sav. surado dingusį ir nesėkmingai ieškotą 71 metų vyrą. Po 3 valandų žvalgybos aparatai užfiksavo griovyje parklupusį žmogų.

Gegužės 24-osios naktį netoli Saldutiškio (Utenos r. sav.) pelkėtoje vietovėje sraigtasparnio įgula aptiko tos pačios dienos popietę prapuolusią 79-erių moterį.

Šiemet (iki gruodžio 15 d.) vykdyti 69 paieškos skrydžiai.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder