Antrasis 71-erių kunigo H. Šulco vardas yra Jonas. Todėl ir šventė įvyko trumpiausią metų naktį: Jaunimo sodybos vaikai kunigui ir svečiams parodė senoviniais pagoniškais papročiais nuspalvintą programą, kurią papildė jungtinė Jokūbavo ir Raguviškių kaimo kapela. Šventėje išnyko ribos tarp tautų, žemynų bei jų papročių: viename būryje dainas traukė ir vaišinosi lietuvaičiai, ruandiečiai, Brazilijos lietuviai.
Buvo iškeltos Lietuvos, Ruandos bei ES vėliavos ir sugiedoti himnai.
Vakaro nuotaikai egzotikos suteikė ekspresyvūs afrikietiški šokiai, vaizduojantys buitį bei liūto medžioklę: juos šoko būrys ruandiečių, tolimojoje Afrikoje kunigo įkurtos Jaunimo sodybos auklėtinių.
Šįkart H. Šulcas į Lietuvą atsivežė ir patį vyriausią savo parapijos krikščionį - paties pakrikštytą 82 metų Andrė. Andrė taip pat dar gana energingai įsijungė į savo tautiečių šokį.
Šventėje dalyvavo ir jau dešimtmetį Klaipėdoje gyvenantis Brazilijos lietuvis Flavijus Bacevičius su šeima, kuris buvo vienas iš H.Šulco Brazilijoje, San Paulo lietuvių bendruomenėje, įkurtos skautų organizacijos narių.
"Bendras pasibuvimas šįvakar – tai padrąsinimas nenurimti ir veikti toliau. Ši Jaunimo sodyba mano tėviškėje atsirado iš daugelio žmonių palaikymo, patarimų ir pagalbos. Po Nepriklausomybės paskelbimo atgavau 60 ha savo senelio žemės, bet bijojau net prasitarti, kad ketinu čia įkurti Jaunimo sodybą, - sodybos pradžią priminė H. Šulcas.
- Žmonės galėjo mane palaikyti pamišėliu, nes Ruandoje jau veikė mano įkurta Jaunimo sodyba, kurioje glaudžiau kelis šimtus po tarpusavio genčių karų likusių našlaičių. Tačiau sulaukęs svarios vienos Vokietijos televizijos bei užsienio šalių geradarių finansinės paramos ir giminių palaikymo, pradėjau statybos darbus. Ligi šiol atsimenu tą jausmą, kai pirmąkart atsiguliau ant savos žemės, ant žolėtos pievos. Bet esu vienuolis, ir tą žemę nusprendžiau atiduoti vaikams bei jaunimui“.
Sodyboje palaipsniui statėsi pastatai. Pirmieji vaikai buvo surinkti ir atvežti iš Klaipėdos prieigose buvusio Kalotės sąvartyno.
Dabar savaitgaliais sodybą lanko apie 60 vaikų, kurie čia atvežami iš socialinės rizikos šeimų ir mokomi bendravimo, saviraiškos bei kitų gyvenimiškų įgūdžių. Sodyboje rengiamos įvairios tarptautinės stovyklos, kūrybinės dirbtuvės, seminarai. Joje dirba būrys nuolatinių darbuotojų bei savanorių būrys, kuriam vadovauja kunigo H. Šulco paskirta Vaiva Stanevičiūtė. Sodyba yra išlaikoma iš geradarių lėšų.
"Sodyboje daugėja vaikų, o kartu – ir darbų. Matau tokią sodybos viziją: vaikų auklėjimas ir žemdirbystė. Norėčiau, kad vaikai matytų, kaip auginami gyvuliai ir javai, kaip melžiamos karvės. Tam reikalinga, kad sodyboje apsigyventų ūkininkas, turintis pedagogo gyslelę. Tačiau kol kas neradau tokios šeimos. Mano svajonėse šitoje sodyboje turėtų būti išvystytas ir agroturizmas. Kol kas turime du ponius, pulką žąsų, vištų, ančių“, - kalbėjo H. Šulcas, savo tėviškę aplankantis kasmet.
Iš savo tėviškės Kėkštų kaime kunigas išvyks liepą: į Ruandą jis sugrįš aplankęs geradarius JAV, kurie remia jo misionierišką veiklą Afrikoje bei Lietuvoje.
Faktai
Hermanas Jonas Šulcas - Lietuvos kunigas salezietis, misionierius, globos namų, amatų mokyklos ir gimnazijos Ruandoje bei Jaunimo sodybos Kėkštuose, Kretingos rajone, įkūrėjas - gimė 1939 m. Jam buvo ketveri, kai šeima pasitraukė į Vokietiją.
H. Šulcas mokėsi Vasario 16-osios gimnazijoje Vokietijoje ir Saleziečių berniukų gimnazijoje Italijoje. 1969–1971 m. jis - Vasario 16-osios gimnazijos kapelionas ir sporto mokytojas. 1971-1975 m. H. Šulcas dirbo vikaru San Paulo lietuvių parapijoje.
Nuo 1978 m. jis - misionierius Ruandoje, Musha kaime, 60 km nuo sostinės Kigalio.
H. Šulcas laisvai kalba 9 kalbomis.
Kunigo misionieriaus H. Šulco įvertinimai:
2006 m. suteikta projekto "Lietuvos garbė“ nominacija "Metų pašaukimas“.
2007 m. Kretingos laikraščio "Pajūrio naujienos“ skaitytojai išrinko Metų žmogumi.
2008 m. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius.
2010 m. Kretingos rajono Garbės piliečio vardas
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą