"Nesvarbu, ar vaikas užaugęs bus vairuotojas, ar profesorius, mūsų, mokytojų, tikslas - kad jis išaugtų doras žmogus. Muzika, tas visatos grožio atspindys, jos pažinimas, suteikia galimybę tapti tokiu", - sakė Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos berniukų ir jaunuolių choro "Gintarėlis", kuris garsino Lietuvos vardą pasaulyje vadovas Juozas Kubilius.
Koncertuota išties daug - Ispanijoje, Italijoje, Vokietijoje, Danijoje, Prancūzijoje, ne viename tarptautiniame chorinės muzikos festivalyje skintos pergalės. Daugelis išaugusių "gintarėlių" su nepaprasta pagarba ir meile prisimena savo mokytoją, kurio dėka jie pamatė pasaulį, dainavo gražiausių Europos miestų salėse bei vienuolynuose, viešnagių metu gyveno šeimose, pasirodė kultūringi, išprusę, draugiški.
Paskutiniajame tarptautiniame chorų festivalyje, vykusiame Italijoje, choras laimėjo II-ąją vietą. Šiuo metu "Gintarėlio" choras su savo vadovu ruošėsi kalėdiniam koncertui, turėjusiame vykti J. Kačinsko muzikos mokykloje.
"Manęs dažnai klausia, ar pasikeitė vaikai, jų mąstymas. Prieš dvidešimt metų, žinia, jie neturėjo kompiuterių, tokios informacijos lavinos, tad daugiau įdomybių randa už mokyklos ribų. Tačiau genialių kompozitorių - Mocarto, Bacho - kūriniai išliko per amžių amžius, o vaikai, kurie juos suvokia savo protu ir perteikia savo balsu, visa savo esybe pajaučia, kas yra tikrosios vertybės. Net, sakyčiau, geras repertuaras formuoja požiūrį į gyvenimą. Vaikai kartais padainuoja populiarių dainelių, ir jiems tai patinka, bet po keleto repeticijų jiems tai nusibosta ir prašo, kad pagiedotume, tarkim, Bacho mišias. Net vykdami į koncertines gastroles, mano berniukai klausosi ne "bumčikų", o kad ir populiarios, bet padorios muzikos, profesionalių atlikėjų. Vadinasi, išmoko skirti grūdus nuo pelų. Ir mūsų "gintarėliai" išsiskiria mandagumu, bendravimo kultūra, yra išmokyti laikytis tvarkos, disciplinuoti", - "Vakarų ekspresui" sakė mokytojas.
Jis pripažino, jog nuo pradinių klasių berniukams tenka labai daug mokytis, ir tai yra tikra valios ir vyriškumo mokykla - po aštuoneto valandų trukusių pamokų kantriai išsėdėti ant choro suolų, įveikti save, kai bendraamžiai už lango spardo kamuolį. Mokytojui kėlė nuostabą, kad kartais klasėje, kurioje repetuodavo aštuoniasdešimt ar net šimtas berniukų, galėjai girdėti musę skrendant.
Kai kurie talentingi ir pasišventę Juozo Kubiliaus mokiniai pasirinko muziko kelią, ir jis su kolegomis buvo jiems tarsi kelrodės žvaigdės, nors, kaip sakė jis pats, pedagogų tikslas yra pasiekti, kad jaunuoliai būtų geri muzikos klausytojai. Choro vadovas manė, jog muzikos pamokos yra vertingos, formuoja pasaulėžiūrą, estetinį skonį, vidinę kultūrą. Nuo 2000-ųjų vykdavo Lietuvos berniukų choro akcija "Prieš smurtą ir narkomaniją", į J. Kačinsko mokyklą atvykdavo vaikai iš Latvijos ir Estijos. Dainuojant atsiranda bendrumo ir vienybės jausmas, patriotizmo dvasia, atsiskleidžia geriausios berniukų savybės.
Kai prieš penketą metų lankėmės kolektyve, berniukai neslėpė, jog lankė chorą vien dėl to, kad turėjo tokį tėviškai supratingą, tolerantišką, mylimą mokytoją, su kuriuo galima pasikalbėti bet kokia tema, patikėti savo vaikiškas paslaptis, pasikalbėti bet kokia tema. Nepaisydamas nuovargio, J. Kubilius su kolegomis lankėsi ir savo ugdytinių šeimose ir stengėsi jas pažinti, jeigu reikia - paklausti, kodėl vaikas ateina į muzikos mokyklą neišsimiegojęs, nuliūdęs, neskalbtais marškinėliais.
"Kaip baudžiu nedrausmingus vaikus? Pasikalbame, kodėl vaikas toks neramus per repeticiją, kodėl tokios būsenos, gal jam kas nepasisekė. Iš klasės neveju, o liepiu ateit į papildomą repeticiją - iš to tik turi naudos. Vienam vaikui gali pasakyt ir griežtesnį žodį, kitas jautresnis, ir sukritikuotas gali pasijusti atstumtas, prarasi jo pasitikėjimą. Tad pirmiausia išsakau, ką gero esu atradęs to vaiko muzikavime, elgesy, sieloje, o paskui jau kalbamės, ką galėtų savyje pakeisti, kaip nesielgti. Tuomet vaikai neįsižeidžia. Mokytojas turi mylėti ir gerbti tuos, kuriuos auklėja, kurie jam atveria širdis. Kartu tai didžiulė atsakomybė: sakyti vaikui tiesą, kad ir kokia ji būtų", - tokie anuomet buvo jaudinantys mokytojo, kuriam svetimo skausmo nebuvo, žodžiai.
J. Kačinsko muzikos mokyklos pedagogai liūdi, nes labai ilgai pasiges kolegos, kurio žodžiai ir kilniadvasiškumas suteikdavo ir jiems stiprybės, motyvacijos, polėkio.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą