Meninei instaliacijai „Foodprint“ sukurti Jolita Vaitkutė panaudojo savo pačios piršto atspaudą. Atspaudo linijos sudėliotos iš 60 kilogramų maisto – būtent tiek vidutiniškai išmeta Lietuvoje gyvenantis žmogus.
„Nors instaliacijas iš maisto esu dariusi ir anksčiau, tačiau šis kūrinys yra ypatingas. Nustebau, kai sužinojau, kad Lietuvoje tarp labiausiai išmetamų produktų yra duona, pienas, bulvės ir bananai.
Nuoširdžiai tikiu, kad išmetamą maisto kiekį galima būtų sumažinti, kiekvienam mūsų padarius net ir nedidelį žingsnį atsakingesnio vartojimo link ar pasitelkus kiek daugiau fantazijos virtuvėje“, – sakė Jolita Vaitkutė.
J. Vaitkutės instaliacija „Foodprint“ (Making of nuotr. aut. Emilija Vinžanovaitė, „Foodprint“ galutinės instaliacijos nuotr. aut. Nerijus Kuzmickas) © Organizatoriai
Beveik 5 kvadratinių metrų kūriniui panaudotos įvairios kruopos, daržovės ir vaisiai, duonos ir pieno gaminiai. Visi produktai po „Foodprint“ įamžinimo buvo kruopščiai surinkti ir instaliacijos iniciatoriaus „Swedbank“ perduoti projekto partneriui „Maisto bankui“. Kūrinį iš kelių dešimčių skirtingų produktų užtruko padaryti 12 valandų, jį nurinkti – dar viena valanda.
„Tai irgi labai simboliška. Darydama šį kūrinį, su kiekvienu produktu daug galvojau, kokį ilgą kelią jis nueina iki mūsų stalo. Mąsčiau apie tai, kiek darbo įdėta, kiek tam reikėjo įvairių išteklių. O mums apsispręsti išmesti maistą tetrunka keletą sekundžių. Argi mes tikrai taip nevertinam kitų žmonių pastangų ir aplinkos, kurioje gyvename?“, – klausė menininkė.
Pasak „Maisto banko“ vadovo Simono Gurevičiaus, vienas pagrindinių organizacijos tikslų yra siekti, kad tinkamas vartoti maistas nebūtų išmestas.
„Skaičiuojama, kad pasaulyje prarandama arba iššvaistoma apie trečdalis pagaminto maisto. Tai turi skaudžių socialinių ir aplinkosauginių padarinių. Pavyzdžiui, pasaulyje badauja apie dešimtadalis, 800 milijonų, žmonių. Paskaičiuota, kad vien maistu, kuris išmetamas Europoje, būtų galima pamaitinti 200 milijonų žmonių. Be to, atsakingiau vartodami, sumažintume ribotų išteklių eikvojimą, sulėtintume klimato kaitą ir miškų kirtimą, biosferos nykimą“, – sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
Lapkritį apie maisto švaistymą Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, dar ne visi iki galo suvokia, kuriame etape nuo produktų užauginimo iki jo atsidūrimo ant stalo netenkama daugiausia. „Maisto banko“ ir partnerio „Swedbank“ iniciatyva atlikta apklausa parodė – tik kas ketvirtas apklaustasis supranta, kad namuose yra iššvaistoma daugiausia maisto.
Pasak S. Gurevičiaus, namų ūkiuose išties yra netenkama tiek pat maisto, kiek grandinėje iki namų – ūkiuose, gamybos įmonėse, transportuojant ir prekybos vietose.
Šiandien, lapkričio 20 dieną, 19.30 val. įvyks tradicinis „Maisto banko“ labdaros telemaratonas „Pasidalink“. Jo metu žinomiausi šalies atlikėjai ir daugybė savanorių kvies geros valios žmones dalintis – aukoti lėšų ir tokiu būdu padėti „Maisto bankui“ gelbėti maistą bei pamaitinti nepasiturinčius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą