Muzikos mokytojos šeimoje gimęs ir galiausiai pats muzikinius talentus savyje atradęs vaikinas pasakojo, kad į Lietuvą grįžo jau kitoks.
"Nuo vaikystės buvau muzikalus. Esu gimęs muzikos mokytojos šeimoje, ji dėstė vokalą. Muzikos namuose būdavo. Brolis buvo didelis džiazo megėjas. Tad namuose skambėjo ir džiazas", - šypsodamasis pasakojo Paulius.
JAV atrado laimę
Mokydamasis vos pirmoje klasėje vaikinas pradėjo lankyti ir muzikos mokyklą. "Po kelerių metų pasiėmiau į rankas gitarą. Pradėjau groti. Tai man patiko. Ilgai mokiausi. Buvo atlikėjai, kurių klausiausi. Jie patys rašė ir kūrė. Žiūrėdavau jų interviu. Ilgą laiką tobulėjau, tačiau buvau užsidaręs savyje. Nenorėjau niekam parodyti, nežinojau, ar čia gerai, ar blogai. Tačiau vieną dieną ryžausi", - pasakojo P. Šiaučiukėnas.
Už Atlanto P. Šiaučiukėnas tikino supratęs, kad yra gimęs muzikuoti. O pirmąkart parodyti savo talentą kitiems jis nusprendė prieš metus JAV gyvenančiam savo draugui. "Jis pasakė: "Tu turi groti šitą dainą talentų šou mokykloje". Tuo metu pagal mainų programą mokiausi Amerikoje. Tai aš ją pagrojau. Ir visi ėmė ūžti, ploti. Visą mėnesį prie manęs prieidavo draugai, mokytojai, klausinėdavo", - sakė jaunasis menininkas.
Viskas prasidėjo nuo didelio įkvėpimo.
Tuomet 11-tą klasę lankęs vaikinas tikino pirmą kūrinį prieš minią groti pradėjo užsimerkęs. "Švietė žibintas. Užsimerkiau. Pagalvojau, kad nežinau, kiek čia yra žmonių. Tuomet atsimerkiau. Ir nebebuvo taip baisu", - sakė jis.
Talentų šou mokykloje stebėjo apie 300 žiūrovų.
Abiturientas svarstė, kad patirtis JAV praturtino ir jo pasaulėžiūrą, ir atvėrė kelią į ateitį. Jis tikino, kad grįžęs į Lietuvą surengė pirmąjį savo koncertą. "Viskas prasidėjo nuo didelio įkvėpimo", - džiaugėsi muzikantas.
Svajonė - nuo 6-erių
Groti gitara P. Šiaučiukėnas svajojo jau nuo 6-erių metų. Atėjęs į muzikos mokyklą, jis taip ir pareiškė. "Buvau labai mažas. Neturėjau didelio supratimo, kas bus. Manęs paklausė, kuo norėsiu groti. Pasakiau, kad gitara. Man 6-eri metai, tad jie pasakė bijantys, jog neapglėbsiu gitaros. Mane nuvedė pas tautinių instrumentų, birbynės mokytoją. Taip ten ir likau muzikuodamas ankstyvaisiais metais", - pasakojo P. Šiaučiukėnas.
Menininkas tikino, kad birbynė - tai instrumentas, kuriuo galima "išspausti" daugiau, nei žiūrovai mato televizijos tautinės muzikos renginiuose.
"Tas mokytojas turėjo tokių ambicijų. Teko groti ir klasiką - tai nebuvo tik liaudies kūriniai. Žinoma, pastarieji irgi gražūs. Tai davė man patirties scenoje", - apie įkvepiantį pedagogą kalbėjo jaunasis muzikantas.
Muzikanto košmaras
Vaikinas atlieka savo kūrybos dainas. Jis tikina, kad itin maloniai nustebina žmonių reakcija į jo kuriamą muziką. Koncertų metu pramogautojai ima šokti, šypsotis. Tačiau taip būna ne visada.
"Kai groji savo kūrybos muziką, žmonės mėgsta nukreipti savo žvilgsnį ir įvertinti. Tačiau tai jie daro akmeniniu veidu. Pripažinsiu - tai baisiausias muzikanto košmaras. Juk jei žmogus šypsosi, tai reiškia, kad jam patinka. Jei liūdi, nepatinka. Bet kai veidas akmeninis, negali tiksliai pasakyti.
Žinau, kad net didelėse kompanijose darbo pokalbio metu kandidatai yra išbandomi panašiai. Norėdami patikrinti, kaip žmogus reaguoja į stresą, darbdaviai kalba akmeniniu veidu. Ir tu nieko negali suprasti: gali juoktis - jie nesijuoks, gali vadinti esąs nusiminęs, jie į tai nereaguos.
Tačiau yra daug žmonių, kurie nenori tapti ta sėdinčia ir teisiančia auditorija. Jie atsistoja, pradeda šokti, ploti. Kai esi ant scenos, žmonėms duodi savo energiją, perteiki savo emocijas. Jei plojimais, šypsenomis gauni tą energiją atgal, jautiesi labai gerai", - kalbėjo P. Šiaučiukėnas.
Norėčiau, kad muzika rastų žmones
Vaikinas savo kūriniuose dainuoja apie gyvenimą, meilę. "Tai sunki gyvenimo filosofija, kurią galima perskrieti lengvai. Muzika yra tokia lengva, svajinga, o žodžiai - ne visada. Svarbu suprasti kitą žmogų, suprasti save. Tačiau negalima tame paskęsti. Kartais reikia iš to išeiti, net pažvelgti per rožinius akinius", - sakė jaunasis muzikantas.
Muzikantas teigė baigęs mokyklą toliau ketinantis tęsti savo muzikinę karjerą. "Norėčiau išleisti savo albumą, galbūt prieš tai - singlą. Norėčiau pažiūrėti, kaip žmonės reaguos. Tai pagrindinis dalykas, ką aš noriu daryti savo gyvenime", - kalbėjo menininkas.
Jis teigė nesvajojantis būti garsus ir eiti raudonais kilimais. "Aš tik norėčiau, kad mano muzika rastų žmones", - teigė P. Šiaučiukėnas
Rašyti komentarą