Apie savanorystės patirtį ir galimybes sutiko papasakoti portugalas Luisas Roza (Lois Rosa), kuris šią savaitę Klaipėdoje baigia devynis mėnesius trukusią savanorystės programą. Trisdešimties metų vyras be atlygio dirbo Pajūrio regioniniame parke (Karklėje), Dvasinės pagalbos jaunimui centre, o savaitgaliais - dar ir gyvūnų prieglaudoje "Būk mano draugas".
"Norėjau iššūkio"
"Pasirinkau savanorystę, nes norėjau iššūkio. Norėjau išeiti iš komforto zonos, norėjau naujų patirčių ir ko nors absoliučiai kitko, nei buvau įpratęs. Iki tol nebuvau išvykęs iš Portugalijos. Baigęs mechanikos inžinerijos studijas dirbau pagal specialybę. Gyvenau tam, kad dirbčiau, dirbau tam, kad uždirbčiau pinigus, tačiau darbas neteikė man pasitenkinimo ir džiaugsmo. Supratau, kad darau ne tai, ką iš tiesų norėčiau, tačiau nežinojau, ko iš tiesų noriu. Man reikėjo laiko susivokti savyje", - pasakojo Luisas.
Jis sakė, kad jį viliojo Šiaurės šalys, kitoks klimatas, kitoks žmonių mentalitetas: "Labai mažai žinojau apie Lietuvą, Latviją, Lenkiją ir nenorėjau žinoti, norėjau pats patirti. Savanorystė suteikė šią galimybę bei platų veiklos spektrą. Pildydamas savanorio anketą pažymėjau, kad norėčiau dirbti gamtosauginį darbą, darbą, susijusį su gyvūnais, ypač šunimis, arba užsiimti sportine veikla su vaikais."
Likimas lėmė savanoriui atvykti į Lietuvą, į Klaipėdą. "Norėjau iššūkio, tačiau nesitikėjau, kad iššūkių bus tiek daug. Pradedant tuo, kad buvau priverstas gerai išmokti anglų kalbą, mokytis lietuvių kalbos, baigiant tuo, jog kiekvieną dieną nežinau, ko laukti ir tikėtis. Pavyzdžiui, po šio interviu pristatysiu savanorystės patirtį vaikams mokykloje. Gyvenime nesu to daręs - viešai kalbėjęs didelei auditorijai", - prisipažino pašnekovas.
Atvykęs septyniems mėnesiams Luisas Klaipėdoje praleido devynis, nes pats paprašė pratęsti projektą. "Man labai patiko Klaipėda. Jaučiuosi čia kaip namuose. Klaipėda man mieliausia iš Lietuvos didmiesčių, nes tai - didelis miestas ir sykiu labai ramus. Susiradau čia labai daug draugų, išbandžiau daugybę naujų dalykų: įvairių sporto šakų, lietuvišką maistą, iš vietinių Karklės gyventojų išmokau senojo gintaro gaudymo amato ir jis tapo mano didžiausiu pomėgiu. Sunku žodžiais išreikšti, kokių autentiškų patyrimų man suteikė darbas su vaikais iš rizikos šeimų... Mane sužavėjo Lietuvos žmonių nuoširdumas, tikrumas - tai labai autentiška šiuolaikiniame melo ir apsimetinėjimo kupiname pasaulyje", - dalijosi įspūdžiais portugalas.
Jis tikino, kad baigęs savanoriauti turi galimybę pasilikti Lietuvoje, net turi darbo pasiūlymą. Luisas sakė nenorintis grįžti į Portugaliją, o ir pats jaučiasi kitoks nei buvo prieš pradėdamas savanoriauti. "Taip, aš esu tas pats žmogus, tačiau aš įgijau neįkainojamos patirties", - džiaugėsi pašnekovas.
Sustabdyti savižudį gali kiekvienas?
Brigita Nikonovičė, VšĮ "Jaunimo linija" Klaipėdos padalinio vadovė, savo darbą čia pradėjo kaip savanorė.
PARAMA. Jaunimo linijos savanoriai teikia psichologinę pagalbą telefonu.
"2012 m. gruodį teko sudalyvauti tuometėje "Jaunimo linijos" iniciatyvoje "Nebijok kalbėti" su Andriumi Mamontovu ir jau tada supratau, jog labai noriu prisijungti prie šios organizacijos. "Jaunimo linija" nebuvo pirmasis mano savanoriavimo pavyzdys. Per ankstesnes veiklas supratau, kad man patinka dalytis gerumu, daryti gerus darbus. Savanorystė man davė daugiau, nei galėčiau įvardyti - platesnį pasaulio suvokimą, gebėjimą išklausyti, girdėti ir suprasti, tikėjimą, džiaugsmą dalinantis gerumu ir begalę kitų jausmų, įgūdžių ir patirčių. Savanoriaudama "Jaunimo linijoje" gavau tokių pamokų ir įgūdžių, kurių negausi nei mokykloje, nei darbe ar artimoje aplinkoje", - kalbėjo Brigita.
Pasak pašnekovės, Klaipėdoje gana sunku pritraukti žmones tapti "Jaunimo linijos" savanoriais. Esą daug kas galvoja, jog jie negalėtų teikti emocinės paramos žmogui, kuris žudosi pokalbio metu ar panašiai, tačiau iš tiesų tai gali beveik kiekvienas žmogus, kuris nori nuoširdžiai ir su pagarba rūpintis kitu. Pasak B. Nikonovičės, "Jaunimo linijos" savanoriai yra pačių įvairiausių profesijų, jautrūs ir empatiški žmonės, nes emocinės paramos pagrindas yra aktyvus klausymasis, kito žmogaus priėmimas ir supratimas.
Šiuo metu "Jaunimo linijos" Klaipėdos padalinyje yra apie 50 aktyvių savanorių. "Padalinys po truputį auga, tačiau mes labai laukiame prisijungiant vis daugiau savanorių prie mūsų komandos, kad galėtume teikti emocinę paramą kuo daugiau žmonių. Savanoriu gali tapti beveik bet kuris 18 m. sulaukęs žmogus, kuris jaučiasi motyvuotas, galintis ir norintis teikti emocinę paramą ar kitaip prisidėti prie organizacijos plėtros", - sakė "Jaunimo linijos" Klaipėdos padalinio vadovė.
Savanoriai padeda ne visada
Gyvūnų globėjų asociacijos gyvūnų priežiūros centro "Nuaras" vadovė Jurgita Gustaitienė pažymėjo, jog geras savanoris yra "stebuklas", jis padaro daugiau negu prastas darbuotojas. Pašnekovė pasidžiaugė, jog globoti gyvūnus "Nuare" padeda būrys nuostabių savanorių, kurios ne tik fiziškai padeda prižiūrėti gyvūnus, bet ir organizuoja įvairiausias akcijas, fotografuoja gyvūnus ir platina jų nuotraukas, kad kuo daugiau beglobių atrastų naujus namus.
"Tačiau organizacija susiduria ir su daugybe žmonių, kurie nežino, ko nori, ir labiau trukdo nei padeda. Mokiniams mokykloje reikia socialinių valandų ir jie atakuoja mus laiškais bei skambučiais dėl savanoriavimo, tačiau jie dažnai įsivaizduoja, kad savanorystė - tai tik gražūs pasivaikščiojimai su gyvūnais ir jų glostymas. Jie nesupranta, kad tai sunkus darbas. Mūsų savanoriai būna nuo galvos iki kojų šlapi, purvini, nes su gyvūnais ne tik pažaisti reikia..." - apie toli gražu ne romantišką gyvūnų globą kalbėjo J. Gustaitienė.
"Nuaro" savanorių koordinatorė, kaunietė Eglė Mulevičiūtė papasakojo, jog savanoriškas darbas gyvūnų globos asociacijoje pakeitė jos gyvenimą. "Esu baigusi psichologijos studijas, tačiau ne studijos, o savanoriška veikla gyvūnų globos įstaigoje padėjo pagrindą mano darbui. Savanoriauti pradėjau dar būdama paauglė, kai atvedžiau dresuoti savo šunį. Šis užsiėmimas man taip patiko, kad ėmiau dresuoti, globoti ir kitus, be globos likusius, šunis", - prisiminė E. Mulevičiūtė.
MEILĖ šunims ir savanorystė gyvūnų globos asociacijoje tapo nuolatiniu Eglės Mulevičiūtės darbu.
Pasak pašnekovės, Klaipėdos regiono gyvūnų globos namuose šiuo metu dirba 6 savanoriai, yra ir tokių, kurie teikia laikiną globą gyvūnams savo namuose. "Gerų savanorių trūksta. Yra ištikimų bičiulių, tačiau daugelis pabando ir pabėga. O kartais negali savanoriauti dėl pernelyg didelio jautrumo. Juk į gyvūnų globos namus patenka ir sergantys, apleisti, morališkai bei fiziškai sužeisti gyvūnai. Jiems reikia ne tik atjautos, bet ir gydymo. Reikia begalinės kantrybės ir užsispyrimo su agresyviais gyvūnais", - Eglė vardijo savybes, reikalingas savanoriams, norintiems globoti gyvūnus.
Kaip tapti savanoriu?
"Kas ieško - tas randa", - toks buvo Klaipėdos savivaldybės administracijos Jaunimo reikalų koordinatorės Aistės Andruškevičiūtės atsakas į šį klausimą. Pasak jos, nėra vienos bendros duomenų bazės, kurioje būtų galima gauti informaciją apie savanorystės galimybes. "Dažniausiai jaunuoliai ieško kur savanoriauti pagal savo pomėgius ir norus. Klaipėdoje populiarios kultūros įstaigos, festivaliai, nes už savanorišką darbą juose atsidėkojama galimybe nemokamai patekti į renginius. Jaunimo organizacijose savanorių trūksta, jie dažnai keičiasi", - situaciją apibūdino Jaunimo reikalų koordinatorė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Jaunimo skyriaus vyriausioji specialistė Rita Andrejeva pažymėjo, jog savanoriškos veiklos skatinimas yra vienas iš Vyriausybės 2016-2020 metų programoje įtvirtintų prioritetų.
"Šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia jaunimo savanoriškos veiklos organizavimo tvarkos aprašą, kuris nustatys jaunimo savanoriškos veiklos sampratą, savanoriškos veiklos organizavimą ir įgyvendinimą. Remiantis šiuo aprašu, planuojama, kad 2018 metais Jaunimo reikalų departamentas skelbs konkursą, kurio metu bus atrinktos ir akredituotos bei finansuotos savanorystę organizuojančios organizacijos ir galimybę atlikti savanorišką veiklą galės gauti ne tik niekur nedirbantys, nesimokantys ir mokymuose nedalyvaujantys jauni žmonės, tačiau taip pat ir aktyvūs jauni žmonės, norintys atlikti savanorišką veiklą", - sakė R. Andrejeva.
Dabar žmonės, kurie dalyvavo ES švietimo, mokymo, jaunimo ir sporto programoje "Erasmus+" ir ne mažiau kaip 3 mėnesius atliko tarptautinę savanorišką veiklą bei gavo tai patvirtinantį "Youth Pass" pažymėjimą, gauna papildomą 0,25 balo stodami į aukštąją mokyklą.
Kitos galimybės
L. Roza Klaipėdoje savanoriavo pagal Europos solidarumo korpuso iniciatyvą. Tai nauja, prieš metus prasidėjusi, Europos Sąjungos iniciatyva, kuri suteikia jaunimui nuo 18 iki 30 metų galimybių savanoriauti arba dirbti ir įgyvendinti gyventojams naudingus projektus.
"Pasirinkus profesinę veiklą, jaunuoliams mokamas atlygis, pasirinkus savanorišką veiklą - savanoriams apmokamos transporto, pragyvenimo, maitinimo išlaidos ir suteikiami dienpinigiai. Pagal šią programą jaunuoliai gali dirbti nuo 2 iki 12 mėnesių bet kurioje Europos Sąjungos šalyje. Savanoriai gali imtis veiklos įvairiose srityse: švietimo, sveikatos priežiūros, socialinės integracijos, paramos teikiant maisto produktus, aplinkos apsaugos ir panašiai", - pristatė programą A. Kazlauskaitė.
Pirmaisiais Europos solidarumo korpuso programos metais 950 organizacijų projektuose dalyvavo 1 500 jaunuolių, iš jų 36 savanoriai iš Lietuvos išvyko į užsienį ir 42 užsieniečiai atvyko į Lietuvą. Siekiama, kad iki 2020 m. pabaigos prie Europos solidarumo korpuso prisijungtų 100 000 jaunuolių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą