Bene talentingiausias nūdienos kino ekscentrikas. Apsigimęs tragikas. Aktorius, kuris keičia veidą ir asmenybę kaip kostiumą. Tiesiog gražuolis. Atviras žmogus. Šiuo metu linkęs labiau jausti nei mąstyti.
Jis vaidina tik scenoje ir tik prieš kameras. Kitomis aplinkybėmis - nedirbtinis, natūralus, nė kiek nesirūpina dėl daromo įspūdžio. Jam netrukdo akinama šviesa (fotografas dirba savo darbą per visą interviu laiką), jo niekas neerzina ir jis netramdo savo energijos - nenustygsta krėsle.
Didelis delnas, stiprus paspaudimas, atvira šypsena, stulbinamai skaidrios akys - jūros spalvos. Nugalėtojo, pirato, džiunglių bei prerijų užkariautojo akys. Vaikino, kuris iš gyvenimo nelaukia nieko ypatinga - vertina jį kaip darbą, kurį reikia padaryti. Tikro londoniečio, realisto be iluzijų, bebaimio inovatoriaus akys.
Su Anglija Law nepanoro skirtis - neišvažiavo į Holivudą, tapęs žvaigžde. Galbūt jo pasitikėjimas, jo ramybė kaipsyk kilusi iš čia - iš vaikystės mokytojų šeimoje neturtingame rajone, iš gyvenimo, visai kitokio nei dabartinis - triukšmingas, ekstremaliai viešas, nuolat stebimas ir aptariamas spaudos.
Trumpalaikis ryšys su jauna aktore, paskui DNR analizė dėl tėvystės nustatymo... Kas jam padeda gyventi po mikroskopu? Susimąsto. Šypsosi. Mandagiai ir liūdnai. Atsakymas - kaip ir žvilgsnis: aiškus ir atviras.
"Kaip bandau išsaugoti asmeninį gyvenimą? Ar tai galima pavadinti žodžiu "asmeninis"? Ne, aš neturiu asmeninio gyvenimo. Turiu vaikų, žmoną... bet jau seniai neturiu iliuzijų, kad tai galima izoliuoti nuo likusio pasaulio.
Aš lioviausi protestuoti prieš viešumą. Anksčiau man atrodė žiauriai neteisinga, kad įkaitais tampa tie, kurie šalia. Tie, kurie, kitaip nei aš, nepasirinko šios profesijos, tos viešos lemties! Kodėl juos persekioja paparacai netgi mokykloje? Bet paskui aš, žinot... paleidau vadeles. Dabar manau, kad reikia kontroliuoti save, o ne realybę aplink save. Aš pergyvenau šią krizę. Ir tai ne pirmoji krizė, kurią pergyvenau."
Buvo ir kitų?
Pati akivaizdžiausia - darbo kine pradžioje. Į mane žiūrėjo kaip į žavuolį, patrauklų jaunuolį. O aš norėjau įrodyti, kad esu rimtas aktorius. Man teko įrodinėti save kaip teoremą. Aš pats sau buvau aksioma, bet įrodinėjau ir įrodinėjau. Ieškojau vaidmenų, kurie pademonstruotų, koks apgaulingas yra grožis. Herojų, kurie būtų su tamsiosiomis pusėmis. Vaidmenų, kuriais galėčiau išreikšti savo paties tamsiąją pusę - ne saldžią, išorinę, o tą, kuri paslėpta po bet kurio gražuolio išore. Nuostabus, bet toks niekšiškas Bosie ("Wilde"), Jerome ( "Gataka"), Billy ("Vidurnaktis gėrio ir blogio sode")... Tai vis įtūžę, pikti žmonės! Galbūt vaidindamas juos aš išsilaisvindavau iš pykčio sau. Iš jaunatviško įtūžio. Palengvėjo tik po 30-ies. Nenorėčiau grįžti į savo 20-uosius metus...
Kas jums savyje nepatiko?
Aš, žinoma, buvau garsus mačo. Man nebuvo svetima euforija, kurią sukeldavo adrenalinas, kai įveikdavau užkardas. Stengiausi pademonstruoti, ką sugebu. Bet... Yra toks raminamas posakis apie tris baisiausius dalykus, kurie gali nutikti žmogui: mirtis, persikraustymas ir skyrybos. Aš patyriau juos visus. Taip pat ir mirtį artimo žmogaus, kuriam esu taip skolingas... Kai mirė Entonis (režisierius Anthony Minghella. - Red. past.)... Skyrybos. Bet turiu pasakyti, kad skyrybos užvis blogiausia. Nenoriu apie tai kalbėti. Bet patikėkit - blogiausia. Nes tu iš tikro susitinki su savo tamsiąja puse... Po skyrybų su Sadie (aktorė Sadie Frost. - Red. past.) pasikeitė ne mano gyvenimas. Aš pasikeičiau. Palikau praeityje tai, kas manyje tamsu. Užkardų įveikimo man daugiau nėra. Mano organizmas daugiau negamina adrenalino. Aš ėmiau dirbti daugiau ne todėl, kad norėjau ką nors įrodyti, o todėl, kad norėjau tapti... kam nors "rajus". Įvaldyti ką nors, kas turi reikšmės tik man. Tai darbas. Ir sodas. Aš pagaliau nusipirkau namą su sodu. Ir rūpinuosi juo rimtai, kai yra laiko.
Jūs vedėte gana anksti...
Taip, 21 metų. Ir man tai buvo normalu. Šeimos mano planuose, žinoma, tada nebuvo, bet kai sutikau Sadie, pasirodė, kad nėra nieko natūraliau nei vesti ir susilaukti vaikų. Jokios ribos tarp ikišeimynino mano gyvenimo ir šeimyninio nebuvo... Dabar aš suprantu: esu iš tų, kurie visada ieško įsipareigijimų. Po skyrybų tapo kažkaip tylu, teko susitaikyti su tuo, kad vaikai dabar ne visada su manim, o aš buvau įpratęs būti su jais visada.
Likau vienas su savimi ir, pasirodo, tai įmanoma netgi man. Todėl aš ir dabar ramiai gyvenu vienas, pirmąkart nuo 19 metų be jokių santykių. Ėmiau lengviau žiūrėti į susitikimus ir išsiskyrimus. Dominante man tapo mano vaikai, darbas ir aš pats pagaliau. Iki 35 metų (2009 m. gruodžio 29 d. aktoriui sukako 37-eri) aš nė nežinojau, kad galima būti savo paties pasaulio centru. Kad galima atsiriboti nuo spaudimo iš išorės, nuo bulvarinės spaudos, nuo dėmesio. Nuo "saviįrodinėjimo". Ir tiksliai žinoti atsakymą į klausimą: "Kada jūs jaučiatės iš tikrųjų laimingas?"
Kada?
Dabar - su knyga sode. Arba su kastuvu sode. Bet tas pojūtis ateina su amžiumi, kad ir kaip tai būtų trivialu.
Jūs padarėte daugybę klaidingų, publikos nuomone, poelgių. Dėl ko nors gailitės?
Žinoma, gailiuosi. Dėl situacijų, kurias sukūriau ir kurios buvo skausmingos kitiems žmonėms. Kas skaudu kitiems, neišvengiamai skaudina mane, taip aš sukurtas. Bet reikia mokytis nesigailėti dėl savo klaidų. Aš tai sakau kaip žmogus, tvirtai tikįs, kad iš klaidų reikia mokytis. Ir tik iš savų, o ne iš svetimų. Mokytis nekartoti jų ir nebijoti - nesusigūžti, o eiti toliau.
Kai kam atrodo, kad kartais kaitinate susidomėjimą jumis, pavyzdžiui, pasirinkdamas gėjų arba štai neseniai filme "Įniršis" - topmodelio transvestito vaidmenis...
Aš jau sakiau, kad man ne itin rūpi, ar labai vyriškas atrodau publikos akyse. Išgyvensiu ir jeigu nepakankamai vyriškai. O tie vaidmenys pasižymi iššūkiais. Man tai kur kas įdomiau nei romantika ir herojukai. Ir tai, jei norite, laikmečio iššūkis: mes gyvename jau ne lyčių priešpriešos epochoje, o žmogaus ir jo lyties priešpriešos. Juk tai, kas buvo neabejotina, dabar tapo svarstytina - seksualinė orientacija, pati lytinė priklausomybė... Riba tarp lyčių tapo miglota, ir tai reikalauja įprasminimo. Aš pateikiu... na, temą diskusijai. Žmogaus - žiūrovo - diskusijai su savimi.
Jūs visada taikote į tokį tolimą taikinį? Ar visi jūsų vaidmenys turi viršuždavinį? Netgi "Martini" reklamoje?
Aš jums apie tai, kad išmokau paprasčiausiai gyventi, gyventi be kovos, o jūs man apie viršuždavinį?..
Suprantate, aš - kartu su gamta - nemėgstu tuštumos. Kai atsiranda laisva savaitė, negaliu gulėti pliaže, o einu į žygį su vaikais. Kai turiu laisvą nuo filmavimo dieną, surengiu savišvietos turą. Pavyzdžiui, neseniai turėjau dešimties dienų atostogas, ir mes su draugais išvykome į Afganistaną. Stengiuosi suteikti prasmę viskam, ką darau. Galbūt "Martinio" reklamą pirmiausiai. Toje reklamos kampanijoje, jos nuotaikoje, intonacijoje yra daug mano šiandienos savijautos. Nors aš paprastai stengiuosi izoliuoti herojų nuo savęs. Bet man yra artima šiandien tai, kuo gyvena reklamos kampanijos herojus: būties aiškumas, lengvumas, vidinė ramybė. Jūs galite niekinti reklamą, bet neneikite: ji gali teigti dvasines vertybes taip pat, kaip ir tai, ką jūs laikote menu.
Ir kokios tos vertybės?
Ramybė ir taika. Aplink žmogų ir žmogaus viduje. Poilsis nuo savęs paties - nuo bėgimo paskui sėkmę, paskui bangą... Malonumas iš kiekvienos gyvenimo dienos.
Kitaip tariant - hedonistinės?
Ne, nepasakyčiau. Kalbu veikiau apie jausmą ir jausmingumą - gebėjimą jausti. Apie gyvenimo pilnatvės pojūtį. Gėrimas, jo skonis - tik gyvenimo skonio, egzistencijos skonio metafora. Šia prasme taip, "Martinio" reklamoje aš matau virššuždavinį netgi sau pačiam. Tai man ne tik uždarbis, bet ir... bandymas transliuoti pasauliui ramybę.
Žvaigždės statusas jums padeda?
Žinote, nepaisant mano populiarumo tarp bulvarinių leidinių darbuotojų, aš menkai save identifikuoju kaip žvaigždę. Galbūt dėl vaikystės - mano tėvai buvo mokytojai, bet dievino aktorystę (po išėjimo į pensiją atsidavė pomėgiui galutinai, dabar turi mažytį teatrą).
Mūsų šeimoje būdavo nepaliaujamai aptarinėjami spektakliai, filmai, muzika. Kai augi Pietų Londone, kine savęs neįsivaizduoji. Aš svajojau apie sceną. Apie rimtus vaidmenis teatre. Be to, turiu vyresnę seserį, ji buvo lyderė, gražuolė, dailininkė nuo kokių septynerių metų. Aš buvau šalia jos, šiek tiek už jos, "pritariamasis balsas", bet vyresnėse klasėse išsiveržiau į solistus - dėl vaidmenų vaikų teatre.
Mokyklos nekenčiau: autoritetų baimė, avies egzistencija bandoje. Tavyje miršta noras būti savimi, turėti savo nuomonę, paklausti. Vėliau tai man labai trukdė - bijojau paklausti režisieriaus, bijojau dialogo su juo, tarsi jis būtų mokytojas, kurio diktatas - amžinas ir legitymus. Daug laiko prireikė, kad išmokčiau klausti, aiškintis pozicijas. Kad išmokčiau gyventi pagal principą: turi klausimą - pateik.
Vis dėlto jūs kaip aktorius priklausote nuo daugybės žmonių - nuo atrankų režisieriaus iki apšvietėjo...
Man kaipsyk tai ir patinka! Patinka, kad reikia suprasti daugybę žmonių. Patinka, kad aš - tik aisbergo viršūnė bendrame darbe. Aš matomas, scenoje, ekrane, bet tarsi atstovauju daugeliui - tam pačiam apšvietėjui ir grimuotojui, ir režisieriaus asistentui su рliaukšte, ir mergaitei, atnešančiai man kavą per pertraukas tarp dublių. Nuo mūsų visų priklauso sėkmė arba krachas. Mes visi - tik dalys to, kas vadinama kūrybiniu procesu. Ir apskritai gyvenimu. Ir aš visiškai ne prieš būti tik dalis.
Dosjė
1972 m. Mokytojų ir teatro mėgėjų šeimoje gimė antrasis vaikas - sūnus David Jude Heyworth Law. Vyresnioji sesuo Natasha - pusantrų metų vyresnė.
1984 m. Jude tampa aktoriumi Nacionaliniame jaunimo muzikiniame teatre.
1989 m. Pirmasis rimtas vaidmuo - televizijos seriale "Šeimos".
1992 m. Už virtinę teatro vaidmenų Law gauna Laurence Olivier vardo premiją - kaip daug žadantis debiutantas.
1993 m. Užmezga santykius su aktore Sadie Frost.
1994 m. vaidmuo filme "Shopping".
1996 m. Sūnaus Rafferty gimimas.
1997 m. Filmai "Wilde", "Gataka". Vedybos su Sadie.
1999 m. Su savo draugais Jonny Lee Miller, Ewan McGregor įsteigia filmų bei teatro prodiusavimo kompaniją "Natural Nylon".
2000 m. Gimsta dukra Iris. Nominacija "Oskarui" už vaidmenį filme "Talentingasis misteris Riplis".
2002 m. Filmas "Kelias į pražūtį". Sūnaus Rudy gimimas.
2003 m. Nominacija "Oskarui" už vaidmenį "Šaltajame kalne". Skyrybos su Sadie.
2004 m. Užmezga santykius su modeliu ir aktore Sienna Miller. Filmai "Aviatorius", "Arčiau".
2006 m. "Įsibrovimas". Santykių su Miller pabaiga.
2007 m. "Mano vaivorų naktys", "Seklys".
2008 m. Reklamų "Martini", "Dior Homme Sport" veidas. Nufilmuoja dokumentinį filmą Afganistane "Diena po mirties".
2009 m. Filmai "Įniršis", "Šerlokas Holmsas", "Daktaro Parnaso fantazariumas". Meilės epizodas su amerikiečių modeliu ir aktore Samantha, viešas skandalas dėl jos pareiškimo apie nėštumą ir DNR testas dėl tėvystės. Pagrindinis vaidmuo "Hamlete" (britų teatro režisieriaus Michael Grandage pastatymas Londone).
Šaltinis: GQ
ve.lt, parengė Alina Gukauskienė
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą