Mano tėveliai stebisi, į ką aš atsigimiau, nes nuo mažens veržiuosi dalyvauti įvairiuose konkursuose, ir nesvarbu, ar laimėsiu. Maža vaidindavau tėveliams su kiemo vaikais pastatytuose spektakliukuose, muzikos mokykloje baigiau akordeono klasę, taip pat grojau kanklėmis, pabandžiau - saksofonu ir gitara, svajojau būti dainininkė. Vaikystėje labiau savimi pasitikėjau, stengdavausi visur pirmauti, o vėliau pasitikėjimas truputį priblėso. Pasirinkau matematiką, turiu bakalauro laipsnį, bet niekad nebūsiu matematikos mokytoja.
Jums buvo dovanota fotosesija Vaivos Jokužytės studijoje. Kokie įspūdžiai?
Smagiai praleidome laiką. Gal tik mano mažyliui jis prailgo. Tiesą sakant, nuo pat tos akimirkos, kai laimėjau konkursą, labiausiai norėjau visos šeimos fotografijų. Aš ir pati be galo mėgstu fotografuoti. Beje, tai jau trečioji fotosesija mano gyvenime: pirmąją laimėjau Londone, prieš šešerius metus, irgi lapkritį, o šių metų balandį drauge su sūneliu Kristupu laimėjome žurnalo, skirto tėvams, konkursą.
Ar daug laiko skiriate savo išvaizdai puoselėti?
Už tai, kaip atrodau, dėkinga prigimčiai ir tėveliams. Niekad nesilaikiau dietos, grožio saloną aplankau retai. Labiau vertinu žmogaus vidų. Kad ir koks būtum gražus, jeigu siela nešvari, tai ir išorė nublanksta.
Jei reikėtų išskirti tris geriausius dalykus savo gyvenime, ką paminėtumėte?
Pirmiausiai - savo sūnaus gimimą. Dar jaučiu aistrą keliauti. Esu mačiusi Sankt Peterburgą, Maskvą (joje kurį laiką gyvenome ir dirbome), Berlyną, Paryžių, Atėnus, Londoną (ten dirbau ir gyvenau metus), Briuselį.
Papasakokite apie savo mažylį.
(Šypsosi.) Apie sūnelį galėčiau pasakoti valandų valandas. Kaip kiekvienai mamytei, taip ir man mano "kleckiukas" - gražiausias ir mieliausias. Tai mano ir vyro meilės vaisius. Pirmi mano ištarti žodžiai, išvydus Kristupą, buvo: "Pažiūrėk, koks jis gražus!" Kiekviena jo šypsena, juokas, pasiekimas be galo pradžiugina, ypač dabar, kai prašneko...
Ar ilgai teko laukti tikrosios meilės?
Negalėčiau sakyti, kad teko jos laukti. Ji buvo siųsta Dievo. Dar antroje klasėje mes važiavome ekskursijon į Palangą ir ant tilto pamatėme jaunuosius. Tąsyk pagalvojau: kai užaugsiu ir pasipuošiu balta nuotakos suknia, mano išrinktasis neš mane Palangos tiltu. Po penkiolikos metų svajonė išsipildė, tik nesitikėjau, kad vyrą iš Palangos sutiksiu Londone.
Koks jis?
Andrius - supratingas, protingas, žavingas žmogus, geras, mylintis tėtis.
Ar randate ką veikti tai per daug triukšmingoje, tai pernelyg tylioje Palangoje?
Aš gimiau Šiauliuose ir tik dvejus metus gyvenu čia. Palanga - puikus miestas, turintis du veidus: vasaros ir żiemos.
Kuri jums patinka labiau?
Sunku pasakyti... Vasarą pasiilgstu ramybės, o pavasarį nesulaukiu atvykstant triukšmingos minios.
Artėja mistiškiausia metų šventė - Kalėdos. Ko tikitės, kokios viltys, svajonės sklando ore?
Svarbiausia, kad būtume sveiki ir laimingi. Nors ieškoti artimiesiems dovanų man yra malonumas. Dovanoti - nuostabiausias dalykas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą