Jo manymu, aukštą lygį privalu demonstruoti bet kokioje scenoje. Su ryškiausiomis planetos žvaigždėmis dainuojantis lietuvis labiausiai bijo atsakyti į klausimą, "kur būtų pasisukęs gyvenimas, jei nebūtų sulaukęs pasiūlymo studijuoti užsienyje?"
- Pustrečių metų dirbate Londono "Covent Garden" karališkajame teatre. Tokioje vietoje ne daugeliui pavyksta apsilankyti, o ką jau kalbėti apie galimybę dainuoti teatro scenoje. Kaip sekasi darbuotis tokioje vietoje?
- Antrą Kalėdų dieną turėjome "Bohemos" spektaklį, kuris labai atitiko šventinę nuotaiką. Po Naujųjų metų dainavau dar poroje spektaklių ir skrendu namo į Lietuvą.
- Ar karališkojo teatro spektaklius išgali pamatyti ne tik pasiturinti publika?
- Galbūt ne spektaklių premjerose, tačiau per generalines repeticijas žiūrovai gali įsigyti tikrai nebrangių bilietų. Be to, yra specialiai dalijami nemokami kvietimai paprastai teatruose neišgalintiems lankytis žmonėms. O pirmadieniais karališkajame teatre rengiami būtent labdaringi koncertai, miuziklai, rodomos ištraukos iš spektaklių, kuriuose vaidina karališkojo koledžo studentai.
- Grįžęs į Vilnių taip pat neliksite be veiklos - čia laukia pagrindinis vaidmuo operoje "Svynis Todas". Kuo skiriasi pasirodymas karališkajame operos teatre ir Lietuvoje?
- Iš esmės niekuo. Taip pat dainuoji ir "Covent Garden" publikai, ir Lietuvos žiūrovams. Kiekvienam atlikėjui neturėtų būti skirtumo. Visur privalai pasirodyti vienodai aukštu lygmeniu.
- Londone turite galimybę ne tik dirbti, bet ir neformalioje aplinkoje pabendrauti su garsiausiais operos meistrais. Kokį įspūdį padarė ryškiausios pasaulio žvaigždės?
- Man didžiulė laimė ir garbė, kad gyvenimas susiklostė taip, jog tenka su jomis dainuoti vienoje scenoje. Žinoma, kartais tenka su jomis ir pavakarieniauti, susitikti po spektaklių. Tačiau per tiek metų to nebematai, nebematuoji statuso. Tai tokie patys paprasti ir mieli žmonės kaip ir visi. Praėjo periodas, kai vaikščiojai ir būgštavai: "Kaip su tuo žmogumi reikės bendrauti." (Šypsosi.) Be to, iš daugelio solistų žvaigždes išpučia žiniasklaida, reklama.
- Sukūrėt vaidmenis "Traviatoje", "Karmen", kitose operose, koncertavote Niujorke su Atlantos simfoniniu orkestru... Prieš tokius pasirodymus aplanko jaudulys, atsakomybės jausmas?
- Žinoma, - visur jaučiu vienodai didžiulę atsakomybę ir malonumą - tiek atlikdamas operos arijas Niujorke, Vilniuje, tiek dainuodamas lietuvių liaudies dainas paprastiems kaimo žmonėms. Žiūriu į viską filosofiškai.
- Kuris vaidmuo jums padarė didžiausią įspūdį?
- Mano debiutas "Covent Garden". Prieš porą metų, antrą Kalėdų dieną. Prieš pat "Pelenės" spektaklį susirgo pagrindinis dainininkas ir manęs paprašė dar tos pačios dienos vakarą atlikti jo vaidmenį. Tad man nieko kito neliko, kaip tik jį sudainuoti. Žinoma, toks pirmasis debiutas padarė labai didelį įspūdį. Taip pat įsiminė pasirodymas "Traviatoje", kur teko pirmąkart dainuoti su ryškiomis žvaigždėmis. Kažkada galvojau, kad visa tai gyvenime nepasiekiama ir tik išrinktieji gali dainuoti karališkuosiuose teatruose. Tiesa, kaip jau minėjau, ten dirba labai paprasti ir geri žmonės. Tačiau buvo įdėta daug darbo ir pastangų, kad atsirasčiau ten, kur dabar esu.
- Nenorėčiau sutikti, kad kiekvieną norintįjį priima "Covent Garden"...
- Tačiau jei tu turi Dievo dovaną, nori ko nors pasiekti ir įdedi daug darbo, tuomet viskas įmanoma. Tai nėra tik svajonės. Nereikia galvoti, jog kažkas nepasiekiama.
- Prieš įsidarbinant karališkajame teatre teko paragauti mokslų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, vėliau studijuoti Londone, "Royal College of Music & Benjamin Britten Opera School". Kaip manote, kaip būtų pasisukęs gyvenimas, jei nebūtumėte sulaukęs pasiūlymo studijuoti užsienyje?
- Bijau šio atsakymo. (Šypsosi.) Lietuvoje nebuvau ypač stropus studentas... Viskas susiklostė taip, kaip susiklostė.
- Jau turit sukaupęs ne vieną apdovanojimą. Pastarasis paminėtinas, ko gero, būtų Plačido Domingo konkursas "Operalis", kurio nugalėtoju tapote?
- Buvo didžiulė garbė susitikti su tokiu žmogumi kaip Domingas. Su juo teko bendrauti, dainuoti jam diriguojant. Po konkurso sulaukiau kvietimo dainuoti jo teatre Vašingtone, "Figaro vedybose".
- Pasirodymai teatre, repeticijos pavagia daug paties asmeninio gyvenimo. Ar lieka laiko laisvalaikiui, šeimai?
- Su šeima praleidžiu kiekvieną vakarą. O štai kad nebeliko laiko draugams, tai jau kitas dalykas. Tačiau šeimai jo stengiuosi skirti kiek įmanoma daugiau. Po repeticijų ar spektaklių iškart skubu namo, kad galėtume visi susėsti pavakarieniauti, pasižiūrėti gražų filmą. Londone labai jau retai išeinu kur nors į miestą išgerti alaus. Šiandien tam nėra laiko.
- Balsas - pagrindinis jūsų darbo įrankis. Ar angliški orai, dargana nekenkia balso stygoms?
- Nereikia taip susireikšminti, kad tam balsui viskas kenkia. Aišku, reikia saugotis elementarių dalykų: neperšalti, negerti šalto gėrimo, nerėkti prieš vėją. Tačiau kokių ypatingų apsaugos priemonių nesiimu ir stengiuosi gyventi kaip normalus žmogus. Nes kai jautiesi atsipalaidavęs, tai ir balsas puikiai skamba.
Edita MAŽELYTĖ, "Vakaro žinių" priedas "Geras!"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą