Karališkųjų krikštynų tradicijos

Karališkieji asmenys turi ne vienus krikštatėvius

Spaudoje pasirodė vienintelė nuotrauka - mažylio Džordžo su reto grožio krikšto marškinėliais, tikslia šeimyninės relikvijos kopija. Kas būtent taps krikštatėviais, iš anksto taip pat nebuvo pranešta. Tarp favoritų - hercogienės Ketrinos sesuo Pipa (Pippa) ir brolis Džeimsas (James), taip pat princo Viljamo (William) brolis Haris (Harry). Buvo minima ir pati karalienė Elžbieta, mažylio prosenelė, kuri turi per tris dešimtis krikštavaikių! Paprastai karališkieji asmenys turi ne vienus krikštatėvius, o ne mažiau kaip šešis, kaip Viljamas ir Haris.

Krikšto marškinėliai - pagal šimtmečių tradiciją

Mažojo princo krikšto marškinėliai buvo pasiūti palyginti neseniai. Mat 2004 m., po mažosios ledi Luizos Vindzor (Louise Windsor), jauniausiojo karalienės sūnaus princo Edvardo (Edward) dukters krikštynų, buvo pastebėta, kad vertingi senoviniai marškinėliai jau labai išskydo, nors su šeimos relikvija buvo elgiamasi nepaprastai atsargiai: po kiekvienų krikštynų jie būdavo skalbiami sterilizuotame vandenyje, atsargiai džiovinami, o paskui su keliais sluoksniais specialaus vyniojamojo popieriaus laikomi sandariame konteineryje. Per daugiau kaip 160 metų marškinėliai "pergyveno" apie septynias dešimtis monarchų atžalų ir jų daugybės giminaičių krikštynų! Baltutėlaičiai marškinėliai pagelto, o 1977 m. juos jau teko rimtai "remontuoti". Tikslią senovinio drabužėlio kopiją pirmasis 2008 m. pasimatavo princas Džeimsas, princo Edvardo jaunesnysis sūnus, o pačią relikviją nutarta išsaugoti ateities kartoms. Originalas buvo pagamintas karalienės Viktorijos (Victoria) įsakymu 1841 metais. Karalienė nusprendė, kad krikšto drabužis būtinai turi priminti suknelę, su kuria ji pati tuokėsi. Marškinėliai iš ploniausio baltutėlaičio šilko buvo gausiai išpuošti unikaliais nėriniais, kurių kiekvienam kvadratiniam coliui nunerti geriausioms nėrėjoms prireikė 4 valandų!

Krikštykla puošiama tyrumo simboliu - lelijomis

Antras būtinas krikštynų atributas - puiki paauksuota sidabrinė krikštykla, dar vadinama Lelijų krikštine, nes yra puošta vandens lelijomis, tyrumo simboliu. Šis juvelyrikos meno šedevras taip pat buvo pagamintas karalienės Viktorijos užsakymu. Nauja krikštykla buvo užsakyta nepaisant to, kad Viktorija galėjo pasinaudoti senąja, pagaminta 1660 m., kurioje buvo krikštijama pati. Bet, pasirodo, griežtų pažiūrų karalienę šokiravo tai, kad senoviniame inde buvo krikštijami jos pirmtakų soste nesantuokiniai vaikai! Princo Džordžo krikštynoms Lelijų krikštinė bus atgabenta iš Tauerio, kur šiuo metu yra saugoma karališkajame lobyne. Pagal tradiciją brangi relikvija ceremonijos metu turi būti pripilta vandens, specialiai atvežto iš Jordano upės, kurioje krikštijosi Kristus. Tiesa, pikti liežuviai tvirtina: Jordano vanduo seniai nebevežamas, naudojamas paprastas šventintas vanduo, kaip ir per kitas ceremonijas. Tarp kitko, Švedijos monarchų šeima oficialiai pripažino, kad atsisakė senos tradicijos ir karališko kraujo asmenų Jordano vandeniu nebekrikštija.

Didžiausias rėksnys buvo Viljamas

Žinoma, sunku tikėtis, kad mažyliai išliks karališkai orūs, kai Kenterberio arkivyskupas pils ant jų galvų vandenį, tegu ir Jordano! Kaip ir paprasti kūdikiai, kilmingieji vaikai krikšto metu elgiasi labai įvairiai. Pavyzdžiui, krikšto drabužėlio ir Lelijų krikštinės užsakovė karalienė Viktorija labai didžiavosi savo dukros elgesiu per ceremoniją - jaunoji princesė buvo labai rimta ir neverkė. O ir Švedijos princesė Estelė, kuri buvo krikštijama 2012 m. gegužę, ne tik neverkė, bet, priešingai, per visą ceremoniją džiaugsmingai kikeno. Ir dar taip garsiai, kad jos juokas aidėjo po visą bažnyčią, nepaprastai pralinksmindamas tėvus ir svečius! Užtat jaunoji Elžbieta II krikštijama verkė taip graudžiai ir nepaguodžiamai, kad tėvai ne juokais išsigando, ar tik ji nesusirgo. O didžiausias rėksnys pasirodė esąs princas Viljamas. Pirma, krikštynų organizatoriai nepasivargino paklausti jo mamos Dianos, kokiu metu geriausia atlikti ceremoniją, kada vaikas būna ramiausias. Galop buvo parinktas netinkamiausias metas. Be to, Diana, kaip tyčia, namuose pamiršo čiulptuką. Ji bandė nuraminti berniuką, duodama jam pačiulpti savo mažąjį pirštą, bet tai visiškai nepadėjo. Princas nenumaldomai verkė visas 25 minutes, kol truko krikšto apeigos. Kenterberio arkivyskupas širdį veriantį mažylio klyksmą pakomentavo taip: "Princas ateityje aiškiai bus puikus oratorius", bet apsiriko - ugningų Viljamo kalbų kol kas niekas negirdėjo.

Krikštynų torte - vestuvių torto akcentai

Pasibaigus krikštynoms rinktiniai svečiai pagal tradiciją būtinai renkasi į pokylį. Priėmimo pagrindinis akcentas - krikštynų tortas, tikras kulinarijos meno šedevras. Konditeriai, praeityje gamindavę pagrindinę karališkųjų krikštynų stalo puošmeną, pasižymėdavo neribota vaizduote. Ant būsimosios Elžbietos II krikštynų torto puikavosi miniatiūrinis sidabrinis lopšys su mažyčiu kūdikiu, apsuptas šimtų baltų rožių iš kremo. Princas Čarlzas (Charles) buvo krikštijamas sunkiais pokario metais, 1948-aisiais, todėl jo krikštynas neišvengiamai palietė to meto apribojimai. Vos gimęs, jis iš valstybės gavo keistoką dabartiniu požiūriu dovaną - papildomą pieno porciją, koncentruotų apelsinų sulčių ir buteliuką žuvų taukų! Ir kepant tortą konditeriams teko pasukti galvą, juk net karališkajam stalui buvo sunku gauti reikiamą produktų kiekį. Tortas buvo ne itin saldus, nes trūko cukraus, užtat šis trūkumas buvo kompensuojamas dydžiu - jo aukštis siekė beveik metrą! O aukščiausias Didžiosios Britanjos karališkosios šeimos istorijoje krikštynų tortas buvo pagamintas karalienės Viktorijos sūnui, kuris vėliau tapo Edvardu VII. Virš stalo jis iškilo 1 m 20 cm.

Krikštynų torto gamyba rūmuose laikoma ne mažiau atsakingu uždaviniu negu vestuvinio. Ir, beje, vestuvių ir krikštynų tortai yra tiesiogiai susiję. Pagal tradiciją pagrindinės vestuvių stalo puošmenos viršutinis sluoksnis išsaugomas iki pirmagimio krikštynų ir įkomponuojamas į naują tortą, sujungimo vietą užmaskuojant kremu irž dekoracijomis. Beje, konditerė Fiona Kerns (Fiona Kearns), pagaminusi Ketrinos ir Viljamo vestuvinį tortą, sakė, kad jaunavedžiai atsiminimui pasiliko ne vieną, o net du viršutinius sluoksnius. Taigi galima spėti, kad Kembridžo hercogas ir hercogienė neketina apsiriboti vienu įpėdiniu!

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Laisvalaikis“