Kas gali būti svarbiau už svajonę?

Kas gali būti svarbiau už svajonę?

Prieš penkerius metus, įgyvendindamas savo vaikystės svajonę - įkopti į Monblaną, Andrius Čepkus ir kartu su juo keliavęs artimas žmogus pusbrolis Julius Gregorauskas pasvarstė, ką savo gyvenime galėtų nuveikti reikšmingo kitiems. "Žinote - kelionėje imi galvoti apie tai, kas išties svarbu, - sako Andrius. - O kas gali būti svarbiau už vaikų svajones?"

Tuomet vaikinai buvo ką tik baigę universitetus, abu - ekonomikos studijas, ir pradėję dirbti informacinių technologijų srityje. "Mes su Julium esame iš tų, kurie visada aukoja įvairiems labdaros projektams. Pagalvojome, kad, pritaikydami savo žinias, galėtume ir patys įgyvendinti prasmingą projektą", - sakė Andrius.

Šiais metais Andriaus ir Juliaus sumanytas projektas "Vaikų svajonės" startavo jau penktą kartą. Jis įgauna vis didesnį mastą - vaikinų idėja jau veržiasi ir už Lietuvos ribų. Projektas jau vyksta Maltoje, kur idėją perėmė ten gyvenanti lietuvė, juo susidomėjo ir žmonės iš Graikijos ir Naujosios Zelandijos.

Andriau, kaip viskas prasidėjo? Daug kas pasvajoja apie panašius dalykus, tačiau mažai kas juos įgyvendina: dėl techninių dalykų, didelių laiko išteklių, mažų žmonių resursų...

Pirmiausiai mes pagalvojome apie vaikų namų gyventojus. Bet, nuėję į Vilniaus savivaldybę ir susitikę su tą sritį kuruojančiais žmonėmis, gavome vertingą patarimą, kad kur kas labiau dėmesio reiktų vaikams, gyvenantiems šeimose, tačiau sudėtingomis sąlygomis. Tas šeimas prižiūri socialiniai darbuotojai, su jais mes glaudžiai ir bendradarbiaujame iki šiol.

Rašėte kokį nors projektą, kūrėte organizaciją?

Nieko nerašėme ir nekūrėme. Tai buvo mūsų asmeninė iniciatyva.

Tikriausiai susiduriate ir su skeptikų požiūriu, esą vaikams ne daiktų reikia, ir ne tik prieškalėdiniu laikotarpiu...

Taip, žinoma. Nors palaikančiųjų yra nepalyginamai daugiau. Skeptikams galiu atsakyti, jog šis projektas yra tik proga, gera pradžia, padrąsinimas vienaip ar kitaip įsitraukti į šių vaikų gyvenimus. Tai galimybė padėti jiems, gyvenantiems komplikuotomis sąlygomis, ne tik prieš Kalėdas nuperkant dovanėlę, bet ir rūpinantis - jei yra noro - ištisus metus arba daug metų. Kiekvienas žmogus, kuris dalyvauja šioje akcijoje, gali bendrauti su vaikais, šeima ne tik per šventes - čia jau individualus apsisprendimas. Nuvežę kalėdinę dovaną vaikui ar perdavę ją per socialinį darbuotoją, galite pasidomėti, sužinoti, kuo galite būti naudingas ir toliau.

Juolab kad tinklalapyje aiškiai sudėliota informacija iš visos Lietuvos. Galima atrasti vaikų poreikius pagal jų amžių, pasirinkti vietovę, kurią tau patogiausia pasiekti...

Taip. Galima pasirinkti arba pagal pageidaujamą dovanėlę, arba pagal vietovę, arba pagal vaiko amžių.

Tarp vaikų svajonių esama ir, sakyčiau, tokių nešventinių... Batai, striukė, sportinis kostiumas, džinsai...

Tie vaikai lanko mokyklas kartu su bendraamžiais, kuriems geri sportiniai bateliai, graži striukė ar madingi džinsai tikrai yra ne svajonė, o savaime suprantamas dalykas. Paaugliams svarbu išvaizda, svarbu neatrodyti prasčiau už kitus, todėl mūsų projekte vaikai ir prašo tokių dalykų. Betgi niekas netrukdo prie batų pridėti ir ką nors šventiško, kalėdinio - spalvingų saldainių ar žaislų, ar to, ką jūs dovanojate savo vaikams. Tarkime, bilietą į mėgstamos grupės koncertą.

Ko Kalėdoms prašo jūsų paties vaikai? Apie ką svajoja?

Aš turiu dvejų metukų dukrytę, - šypsosi. - Tai kol kas ji pati negali rinktis, ir dovanų gaus tai, ką sugalvos tėveliai. O mano pusbrolis Julius dabar dar tik "laukiasi" atžalos...

Kaip išaugo jūsų padėjėjų komanda per penkerius metus, kokie tai žmonės?

Pradėjome keli žmonės. Pirmaisiais metais įgyvendinome 380 vaikų svajonių - tuo labai džiaugėmės, atrodė nerealiai daug. Šiemet ketiname įgyvendinti jau apie 9,5-10 tūkst. vaikų svajonių. Labai siekiame, kad neįgyvendintų neliktų. Duomenis internete apdoroja maždaug 100 žmonių. Jie tai daro savanoriškai.

Organizacinėje komandoje, branduolyje, dirba daugiausiai jauni žmonės. Tai mūsų artimiausi draugai, antrosios pusės ir projektui labiausiai prijaučiantys žmonės.

GALIMYBĖ. Savo dovaną vaikui, gyvenančiam sudėtingomis sąlygomis, galite įteikti patys - iš rankų į rankas arba perduoti per šeimą prižiūrinčius socialinius darbuotojus. Tuo tarpu "Vaikų svajonių" komanda renka, apdoroja ir skelbia gausią informaciją, kam, kur ir ko reikia. Visi savanoriai, projekto partneriai ir savivaldybių socialiniai centrai, besirūpinantys šiais vaikais, projekte dalyvauja savanoriškai ir neatlygintinai, projekto įgyvendinimui aukodami savo asmeninį laiką ir kitus išteklius.

Ar dažnai nepažįstami žmonės pasisiūlo savanoriauti?

Taip, sulaukiame tokių iniciatyvų ir labai tuo džiaugiamės.

Kiek socialinių darbuotojų su jumis bendradarbiauja?

Per visą Lietuvą - apie 500. Beveik iš visų savivaldybių.

Prieš Kalėdas, ir ne tik, vyksta nemažai labdaros akcijų, dažniausiai televizijoje. Kartais žmonėms kyla abejonių, ar tai, ką jie paaukojo, iš tikro pasiekė adresatą.

Mes labai džiaugiamės tuo, kad per mūsų rankas nepereina jokie pinigai nei daiktai, kad projektas absoliučiai skaidrus. Mes suteikiame informaciją, esame tarpininkai. Žmogus gali savo dovanas, kaip minėjau, įteikti iš rankų rankas pačiam vaikui arba perduoti per šeimą prižiūrinčius socialinius darbuotojus. Jie yra valstybės tarnautojai. Mes tuo tarpu apdorojame ir skelbiame gausią informaciją, kam, kur ir ko reikia.

Tai didžiulis darbas.

Taip. Todėl ir negalime šio darbo dirbti ištisus metus - turime savo verslą, savo šeimas... Bet maždaug nuo spalio vidurio iki gruodžio pabaigos dalinamės asmeniniu laiku šiam tikslui.

Andriau, jūsų sumanymas, gimęs kopiant į Monblaną, kai jums tebuvo 23 metai, gana greitai tapo populiariausiu internetiniu labdaros projektu Lietuvoje. Kaip manote, kokią žinią jame dalyvaujantys žmonės neša tiems vaikams kartu su savo dovanomis?

Žinią, kad viskas prasideda nuo svajonės. Kad galima ir būtina svajoti, kad reikia būti ambicingiems ir svajones įgyvendinti. Kad aplinkui yra žmonių, kurie nori padėti vaikams tai padaryti. Šis projektas - tik kelio pradžia.

Ką mąstote, jaučiate matydamas savo pastangų rezultatą?

Didžiulį moralinį pasitenkinimą. Visada tikėjau dėsniu: kiek duosi - tiek ir atgausi.

Apie ką vaikystėje svajojote jūs pats?

Apie keliones...

Ar svajonės pildosi?

Aš stengiuosi jas įgyvendinti.

Laukiate Kalėdų?

Taip, man šis laikotarpis patinka. Žmonės pasidaro geresni, šiltesni, kasdienės problemos nutolsta, ore tvyro jausmas, kad visi esame gimę svajoti ir būti laimingi.

Ką galite padaryti

Tinklalapyje vaikusvajones.lt skelbiami 9 170 paprastų vaikų troškimų. 75 proc. jų jau įgyvendinti. Turite galimybę išpildyti likusius.

Tinklalapyje jums palikus savo kontaktus ties viena ar kita svajone, ji automatiškai dings iš sąrašo, o jūsų kontaktiniai duomenys nukeliaus socialiniam darbuotojui, kuris susisieks su jumis per 5 darbo dienas.

Jeigu kils klausimų, konsultuokitės su už svajonę atsakingu socialiniu darbuotoju arba projekto organizatoriais el. pašto adresu [email protected]

Apie ką svajoja vaikai

Norėčiau gražaus, spalvoto kamuolio, kad galėčiau žaisti kieme su sesėmis ir broliu. Oskaras, 5 m.

Sveiki, šiemet mano kalėdinė svajonė yra gauti meškerę, nes labai mėgstu žvejoti. Ačiū. Airidas, 12 m.

Labai norėčiau baltų žieminių batų, mano dydis 37, kad žiemą kojoms būtų šilta. Julita, 10 m.
Norėčiau žaidimo "Monopolis" su smeigtukais. Andrius, 10 m.

Svajoju turėti striukę aptemptą iki klubų, raukšlėtą, stačiu kaklu, kad būtų šilta. Striukės reikėtų ūgiui 152-160 cm. Živilė, 12 m.

Noriu vaikiškų baldukų, kad galėčiau žaisti su savo lėlėmis, gerti arbatą. Bet tėvai negali jų nupirkti, nes mes keturi vaikai ir visi kažko norim. Milda, 4 m.
Noriu sportinio kostiumo. Rožinės ar kitos labai ryškios spalvos. Svajoju, kad sportinis kostiumas būtų šiltas ir aš galėčiau su juo vaikščioti lauke (135 cm). Gabrielė, 10 metų


Mano svajonė - krepšinio lenta ir kamuolys. Gyvenu vienkiemyje ir laisvalaikį daugiausiai leidžiu kieme su savo broliu Ainiumi. Mes drauge galėtume žaisti krepšinį, nes neturime nei kompiuterio, nei mobilaus telefono. Būčiau labai dėkingas už svajonės išpildymą. Aidas, 9 m.

Labai norėčiau turėti kareivišką palapinę, kad su draugais galėtume joje žaisti ir miegoti. Paulius, 7 m.

Labai norėčiau gauti dovanų gražią sportinę aprangą, su kuria galėčiau ne tik sportuoti mokykloje per fizinio lavinimo pamokas, bet ir kuria pasipuošusi galėčiau keliauti į mokyklą. Mano ūgis 160. Adriana, 12 m.

Mano svajonė yra paspirtukas. Gyvenu kaime, man patinka žaisti kieme, galėčiau su juo važinėtis. Greta, 5 m.

Labai svajoju apie džinsus, nes neturiu, o visos klasiokės turi. Esu smulkaus sudėjimo, ūgis - 1,50 m. Dorota, 13 m.

Aš labiausiai už viską svajoju apie mašiną su belaidžiu pulteliu, kuria galėčiau žaisti ne tik aš, bet ir mano broliukai. Ginutis, 7 m.

Sveiki, šiemet mano kalėdinė svajonė yra gauti rogutes. Gyvename nepasiturinčiai. Todėl nėra galimybės nupirkti. Ačiū. Titas, 10 m.

Skaitomiausi portalai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder