Ko jau ko, o šypsenos ir ironijos, kartais net pačiam sau, visiems pažįstamam politikui Česlovui Juršėnui (75), prieš kelis metus atsisveikinusiam su Seimu, kuriam dirbant įvairiuose postuose atidavė bemaž 20 metų, niekada nestigo. Dabar politikui, kuris yra Socialdemokratų partijos garbės pirmininkas, irgi netrūksta veiklos, tik gal kiek daugiau laiko atsirado poilsiui, mėgstamiausiam žaidimui - šachmatams ir surinktai unikaliai karikatūrų kolekcijai, ko gero, didžiausiai Lietuvoje, tvarkyti.
Šachmatai - puiki proto mankšta
Pats svarbiausias darbas, atimantis daugiausiai Č.Juršėno laiko, šiuo metu yra Visuotinės lietuvių enciklopedijos (VLE) rengimas. Jis yra šio leidinio rengimo mokslinės tarybos narys. „Tą darbą, kuriam skiriu daugiausiai laiko, darau stropiai, kruopščiai ir sistemingai“, - akcentuoja pašnekovas ir kiek nustemba, kad šį sykį jį šnekinsime apie laisvalaikį, pomėgius.
Politikas, ko gero, geriausiai pailsi, kai randa laiko Juršėnų dinastijos pagrandukui - beveik metukų proanūkėliui Jurgiui. „Jis jau bėgioja ir ne visi spėjame paskui jį“, - juokiasi vyras. Č.Juršėnas laisvalaikio pomėgiams priskiria ir kasdieninį laikraščių, žurnalų skaitymą. Tarp jo mėgstamiausių laikraščių yra ir „Respublika“, ypač jam patinka, kad savaitgaliais čia randa įdėtų ir šachmatų užduočių. „Manau, ir kiti leidiniai turėtų pasekti jūsų pavyzdžiu ir suteikti šachmatų mėgėjams tokį malonumą, - sako politikas, kurį šachmatai lydi nuo vaikystės, nors pirmiausia tėvas išmokė lošti šaškėmis ir kortomis.
O šachmatais žaisti Česlovas išmoko tada, kai mokėsi Ignalinos vidurinėje mokykloje. Kai gyveno pas moteriškę, kuri priimdavo poilsiautojus iš tuometinio Leningrado, kartą apsistojęs svečias, geras šachmatininkas, ir išmokė vaikinuką to proto meno, kuris tapo aistra visam gyvenimui. „Šachmatai - labai naudingi žmogui, nes verčia mąstyti visom kryptim, matyti veiklos lauką - 64 juodus ir baltus langelius, matyti 32 figūras ir galvoti, kaip įspėti priešininko veiksmus ir jį pergudrauti. Įgūdis greitai padaryti tinkamą sprendimą, kaip žaidžiant šachmatais, man pravertė ir pirmininkaujant Seimo salėje. O dabar, mano amžiuje, šis puikus užsiėmimas padeda išlaikyti gerą atmintį, - džiaugiasi politikas.
Kai tik nutveria laisvesnę valandėlę, azartiškas politikas lošia šachmatais kompiuteriu. Jo priešininkai yra nematomi, bet užtai iš viso pasaulio. „Mėgstu partijas kompiuteriu. Žaisti galima ir dieną, ir naktį, bet reikia jausti saiką. Žaidimo partneriai iš Lietuvos atpažįsta mano slapyvardį ir žino, su kuo žaidžia“. O sekasi aistruoliui tikrai neblogai. Pagal pagrindinę programą, kurioje reitingų skalė yra nuo 1000 iki 2000, Č.Juršėnas turi daugiau kaip 1600 laimėtų partijų, o kartais ir dar daugiau.
Juokas - geriausias vitaminas
Kita Č.Juršėno aistra - karikatūrų kolekcionavimas. Karikatūristų dėmesiu jis niekada nesiskundė, atvirkščiai - jo gal net buvo kiek per daug, ypač tada, kai buvo išrinktas Seimo pirmininku, vėliau pavaduotoju. Anot žurnalistikos veterano ir Č.Juršėno bičiulio dar nuo tų laikų, kai politikas darbavosi žurnalistikoje, Domo Šniuko, šaudė karikatūristai jį iš dešinės ir iš kairės veik kasdien, o jis gyvas ir sveikas. „Tas aštrias plunksnas kolekcionuoja, studijuoja, kažką užrašinėja, vedžioja užsienio delegacijas prie „Juoko sienos“ savo kabinete ir net naudos išspaudžia“, - rašė D.Šniukas prieš kelerius metus išleistos karikatūrų knygelės „Kodėl nerauda Česlovas Juršėnas?“ įžangos žodyje.
Koks tos „Juoko sienos“ likimas, teiraujamės unikalios kolekcijos savininko. „Tie visi eksponatai, kurie kadaise kabėjo ant tos sienos, atiduoti į Seimo archyvą. Kas ir kaip juos tvarkys, ar tas dideles lentas, ant kurių buvo karikatūros, išlaikys ar tik nufotografuos ir kažkur padės, nežinau. Dar į tą archyvą esu atidavęs ir daug įvairių palaidų karikatūrų. Tad pagrindinis diapozitoriumas mano sukauptam šaržų „turtui“ yra Seimo archyvas, kuriam aš stengiuosi dirbti dar ir tvarkydamas visokius popierius namie ir čia. Manau, tie humoristiniai ir ironiški piešiniai, kuriuose pavaizduotas ne vien aš, bet ir kiti atkurtos Nepriklausomybės meto veikėjai, įvykiai, pasitarnaus istorijai“.
Žinoma, Č.Juršėnas kai ką iš pačių įdomiausių karikatūrų bei šaržų yra pasilikęs namie - bute Žirmūnuose, kuriame gyvena daugybę metų. Džiaugiasi radęs ir savo pirmąjį šaržą, pieštą 1946 m., kai jam buvo aštuoneri, vieno tėvų namuose nakvojusio pakeleivio.
Kokia buvo ir yra politiko jausena, pamačius kaskart naują jo karikatūrą? Kokie mėgstamiausi jo karikatūristai? „Ant dailininkų niekada nepykau ir nepykstu. Buvo ir nevykusiai padarytų šaržų, sakyčiau, kur dailininkas pasielgė neetiškai, bet ką čia pyksi. Aš esu žurnalistas ir puikiai suprantu, kad laikraščiui ar žurnalui reikia to ar kito politiko šaržo tokio, o ne kitokio. Tai ką čia gali protestuoti. Todėl visada nuleisdavau garą ir pamokydavau partijos lyderį Algirdą Brazauską, kuris labai jautriai reaguodavo į šaržus, neimti tų išsidirbinėjimų į širdį. Sakydavau, nekreipkit dėmesio, užsiauginkit storesnę odą, tokią kaip mano, tai bus lengviau gyventi“, - šypsosi politikas.
Tad vis dėlto įdomu, kaip gerbiamas Česlovas, per visas politines audras, balas, nesiliaujančias kritikos bangas ir retesnius ramybės atoslūgius sugebėjo neprarasti gero ūpo ir šypsenos? „Šypsena nieko nekainuoja, bet yra brangiai parduodama“, - trumpai ir drūtai atsako Č.Juršėnas. Beje, politikas stengiasi niekada nepraleisti tradicinių balandžio 1 dieną atidaromų karikatūrų parodų, o tarp jį piešiančių dailininkų turi ir gerų bičiulių.
Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Julius/Brigita“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą