Jis nesmerkia tų, kurie nusikalsta. Viliasi, kad geriausiu klystančiųjų mokytoju taps gyvenimas, o ne kalėjimo grotos. Adventas – laikas viską permąstyti.
Metas atsitiesti
– Gerbiamas kapelione, jūs tikite, kad linkusieji į nusikaltimus gali atsitiesti savarankiškai, netiesinami Baudžiamojo kodekso ir kalėjimo grotų?
– Negalima brėžti storos ir griežtos linijos tarp paprasto žmogaus ir to, kuris linkęs į nusikaltimą. Riba yra labai menka ir vieną dieną ji gali ištirpti tarsi koks ledas. Kas žino, kurioje tos brėžiamos linijos pusėje staiga galima atsidurti.
Aš tikrai turiu vilties, kad suklydęs žmogus gali pasitaisyti, suprasti, ką padarė, ir rasti jėgų atsitiesti. Norėtųsi, kad ne kalėjimas keistų suklydusį, o pats gyvenimas pakeistų.
– Tačiau suklydusiųjų – pilni kalėjimai. Apie kokį atsitiesimą kalba, jei kasdien šalyje įvyksta ne vienetai, o dešimtys, šimtai įvairių incidentų?
– Deja, tokioje visuomenėje gyvename. Negalima sakyti, kad aplinkui vien bloga aplinka, bet blogio, pripažinkime, šiandien yra daug. Vyras – prieš žmoną, prieš vaiką, brolis – prieš brolį, svetimas – prieš svetimą, į užsienį išvežami ir parduodami nepilnamečiai, klesti tarptautinė prekyba moterimis, vagiama, sukčiaujama. Nusikaltimų spektras toks platus, kad sunku ir suvokti.
Misija – būti tarp žmonių
– Ką veikia dvasininkas policijoje, kas dieną besimurdančioje jūsų paminėtame nusikaltimų liūne?
– Kunigas, kaip parapijoje, taip ir policijoje, yra kunigas, tik vadinamas kapelionu, kuriam yra patikėti ten esantys žmonės. Policininko darbas sudėtingas: kas dieną išgyventi psichologinę įtampą, jausti fizinę grėsmę ir būti pasirengusiam ne tik apginti, bet ir apsiginti – sunki misija. Ar paslaptis, kad pareigūnai vyksta ten, kur ne tik apkeikiami, jiems grasinama, bet neretai ir sumušami? Jei būtų lengva, tai ir policijos kapelionas nebūtų reikalingas, ir psichologo nereikėtų.
Mano, kaip policijos kapeliono, užduotis – tarnauti pareigūnams, kurie po darbo grįžta į šeimas ir būna lygiai tokie pat žmonės – mamos ir tėčiai, sūnūs ir dukros. Jei reikia, išklausyti, kad jiems sunku, jei reikia – pasidžiaugti, tiesiog pasikalbėti.
Mano misija – būti tarp žmonių. Dalyvauti įvairiuose renginiuose, atlikti patarnavimus.
Štai jauni pareigūnai baigia mokslus ir prisiekia tarnauti Tėvynei. Labai gražu po priesaikos juos palaiminti, kad Dievulis laimintų tų jaunų žmonių ateities žingsnius, kad sektųsi tarnyboje.
– Palaiminimas – tarsi dvasinis įpareigojimas laikytis ne tik žemiškojo kodekso, bet ir dvasinio. Kaip jauni pareigūnai tai priima?
– Tai vienas iš iškilmingiausių momentų policijoje. Labai išjaučiu ir jaudinuosi suteikdamas tą palaiminimą. Matau prieš mane stovinčių jaunų pareigūnų veidus – tokius susikaupusius ir apmąstančius, kaip bus. Man, kaip kunigui, labai smagu, kad tie žmonės palaiminimo ceremoniją priima su tokiu giliu tikėjimu ir atlapa širdimi.
– Tačiau su metais tarnyboje idėjinio atsidavimo tarnauti Tėvynei ir žmogui gali likti vis mažiau...
– Tikiu, kad su kiekvienais metais pasitikėjimas policija vis didės, jis jau dabar sparčiai didėja. Čia didelis indėlis bendruomenės pareigūnų, kurie nebaudžia, tik dirba prevencinėje srityje, pataria, bendrauja su žmonėmis.
Juk policininkai ne vien gaudo, užkardo. Vykdoma daugybė prevencinių priemonių, platinama informacija, kaip reikia saugotis sukčiavimų, vagysčių ir t. t.
O tas, kuris daro kažką negero, policijos niekada negirs. Jei blogietis, jį reikia tramdyti. Įstatymo reikia laikytis. Nedaryk nieko blogo ir policija nebus bloga.
Policijos ir bažnyčios misija
– Po kelių dienų bus lygiai metai, kai esate Šiaulių policijos kapelionas. Kokie įspūdžiai?
– Dar prieš policiją įgijau patirties statutinėje tarnyboje – dešimtmetį buvau kariuomenės kapelionu. 2011 metais buvau išleistas į atsargą.
Į policiją pasiūlė mūsų vyskupas, gavęs generalinio komisaro prašymą skirti kunigą. Praėjusių metų gruodžio 27 dieną tapau policijos kapelionu.
Kiek tarnauju policijoje, galiu drąsiai sakyti, kad kaip kunigas esu labai nuoširdžiai priimtas į šią bendruomenę, o ir čia dirbantys – puikūs žmonės.
– Gal ir jums pačiam teko kreiptis į policiją pagalbos?
– Prieš kelerius metus buvo įsibrauta į Meškuičių parapijos kleboniją, įvykdyta vagystė.
Buvo pagrobtas sulankstomas ir į specialią dėžę talpinamas altorius, naudojamas kariuomenės lauko pratybų metu. Pavogtas su visais liturginiais reikmenimis.
Gal vagys manė, kad tai seifas? Kai nuplėšė užraktą ir pamatė, kas ten saugoma, atnešė ir paliko bažnyčios šventoriuje.
Kiek galėjau, talkinau kriminalistams. Pareigūnai dirbo profesionaliai, vagis pavyko nustatyti.
– Esate ne tik policijos kunigas, bet ir Meškuičių (Šiaulių rajonas) bei Rudiškių (Joniškio rajonas) parapijos klebonas. Bažnyčios ir policijos bendradarbiavimas pastaraisiais metais glaudus.
– Kartu su policija bažnyčia ne pirmi metai vykdo prevencinę veiklą. Prieš kelias savaites vyko mūsų vyskupijos kunigų susirinkimas. Su Šiaulių policijos bendruomenės pareigūnais kreipėmės į kunigus ir raginome su parapijų žmonėmis dar daugiau kalbėtis apie sukčiavimus, pinigų keitimus ir t. t.
Prevencinė veikla vyksta visose bažnyčiose. Žmonėms žodžiu ir lankstinukais primename, ko ir kaip reikėtų saugotis.
Glaudžiai bendradarbiaujame ir su „Šiaulių regiono keliais“, šventinau atšvaitus. Kad tik visi juos nešiotų.
Žmonės turėtų būti budresni. Gerai sakoma: jei pats nesisaugosi, tai ir Dievas neapsaugos. Manau, jei visi pasistengtume laikytis taisyklių gyvenime, būtų lengviau. Adventas – laikas stabtelėti, susidėlioti prioritetus, susiplanuoti savaites, mėnesius. Atsisukti į šeimą – ji svarbiausia.
– Jūsų palinkėjimai policijos bendruomenei, kiekvienam žmogui, piliečiui.
– Kūčių vakarienė – nuostabiausia diena, kai galima labai gražiai įprasminti tai, kas nepadaryta per metus. Tai yra stebuklingas pabuvimas su savais.
Gerai, jei policijos pareigūnas tą vakarą bus su šeima, tačiau jei tą vakarą jis saugos mūsų ramybę, mūsų artimą ar tautietį kažkur budėdamas, jis atliks misiją.
Tad jei tas vakaras ir bus užimtas, manau, jei norėsime pabūti su savais, laiko visada atrasime.
Aš Kūčių vakarienę praleisiu pas tėvukus Radviliškyje – kasmet stengiamės pas juos susirinkti, kiek įmanoma visi drauge. Po vakarienės išskubėsiu aukoti šventųjų mišių. Ir nors kaimo bažnyčios šaltos, kalėdinis laikas – malonus ir šiltas vidumi.
Kuo gražiausių šventų Kalėdų jums ir jūsų šeimoms. Gausios Dievo palaimos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą