Kinai virtuvėje - valdovai

Pirmiausia, buvo labai sunku suprasti vienam kitą. Teko bendrauti gestais, mimika, kilnoti ir rodyti daiktus. Su kinais reikia bendrauti ypač maloniai. Dėl menkiausio priekaišto ar nemalonaus žodžio Ji Kai Liang ir Shu Wei Sheng supyksta ne juokais.

Prisimenu, kartą abi salės lūžo nuo žmonių, sukomės kaip vijurkai, tik žiūriu - abu mūsų virėjai, užsivilkę paltukus, suka durų link.

Mane net šaltas prakaitas išpylė. Pasirodo, užsigavo dėl kažkokių niekų. Jiems visai tas pats, kaip bus su lankytojais, kurie laukia užsisakę maisto. Tada reikėjo ilgokai aiškinti, atsiprašinėti, vos ne ant kelių klauptis, kad persigalvotų. Ir nebandyk jų skubinti ar vadovauti. Restorane kinai - valdovai, nes jie gamina maistą", - pasakojo Rimas.

Šiandien abu kinai jau gana laisvai kalba rusiškai, tik viską taria bendratimi, moka keletą sakinių lietuviškai. Rimas taip pat pramoko kiniškai.

Susižadėjęs nuo 7-erių metų

Virėjai iš Kinijos ne visus šešerius metus gyveno ir dirbo Klaipėdoje. Ji Kai Liang prieš ketverius metus vos rimtai nesusirgo iš meilės sužadėtinei. "Buvome ne juokais susirūpinę.

Ji Kai Liang'ui pradėjo kilti kraujospūdis, stovi prie viryklės visas raudonas, nebendrauja, tik dūsauja. Vėliau ir maisto ruošti nebenorėjo.

Pasirodo, jis gavo nuo sužadėtinės laišką, kuriame ji iškėlė ultimatumą: arba parvažiuoji ir vedi mane, arba mūsų graži draugystė baigsis. Ji Kai su savo išrinktąja buvo susižadėjęs jau nuo septynerių metų.

Kai prispaudėme jį, klausinėdami, kas čia vyksta, vaikinas prisipažino, kad ir darbo Klaipėdoje nenori atsisakyti, ir sužadėtinę bijo prarasti. Išsiuntėme mes jį į Kiniją, susituokė žmogus, susilaukė su mylima moterimi vaikelio ir vėl grįžo pas mus.

Dabar jis patenkintas, skambina žmonai du kartus per mėnesį ir vis puoselėja slaptą mintį atsivežti savo šeimą į Lietuvą gyventi. Ji Kai Liang pamažėl vis labiau "europėja". Jis geria kavą, valgo visus lietuviškus patiekalus, net ir cepelinus.

Tačiau pieno produktai visiems kinams neegzistuoja."

Šeštą dešimtį pradėjęs jaunuolis

Shu Wei Sheng - tikras savo šalies patriotas. "Gudrutis, save vis vadindavo jaunuoliu, - juokiasi Rimas. - Paklaustas, kiek jam metų, sakydavo - 36-eri, o kai pažiūrėjome į dokumentus, pamatėme, jog šiam "jaunuoliui" - 53-eji. Shu Wei nepripažįsta lietuviško maisto, tačiau jį dažnai galima pamatyti sėdint prie baro ir geriant kokakolą "Žemaitijos" kavinėje.

Kolektyvo pramintas "vaikinu", vyriškis mėgsta ir pašokti. Tik merginų jis neveda, o šiaip atsistoja prie jam patikusios kompanijos ir šoka drauge su jais."

Kiniška "dedovščina"

Abi kinai gyvena drauge nuomojamajame bute. Rimas sakė, jog neteko girdėti, kad nesutartų. Nors darbo vietoje dažnai apsižodžiuoja. Virtuvėje, kaip ir rusų armijoje, egzistuoja "dedovščina". Pagrindinis virėjas yra jaunasis Ji Kai Liang, jis niekada neplaus virtuvės grindų ir nešveis dujinės viryklės.

Ar kinai keikiasi? Dar ir kaip! Tie patys rusiški posakiai, tik kiniškai.
"Jeigu kas nors iš kolektyvo narių pradeda sloguoti ar čiaudėti, kinai tuoj pat puola ruoštis arbatų, nuovirų ir gydyti savo draugus. Jie išties nuoširdūs.

Prisimenu, kartą baigėme darbą ir išėjome trise. Pliaupė liūtis, jie pasuko į namus, o aš likau laukti maršrutinio autobusiuko. Ilgokai stovėjau, žiūriu, parbėga Ji Kai, nešinas lietsargiu. Susirūpinęs pradėjo kviesti į svečius karštos arbatos, nes jam labai graudu buvo per langą matyti, kaip stoviu visas sušlapęs.

Tačiau su saviškiais, atvykusiais iš Kinijos, jie nelabai draugiški. Jeigu mes, lietuviai, Kinijoje sutiktume tautietį, oho, kiek laimės būtų! Kartą kinų delegacija atvyko pas mus papietauti.

Paprašė, kad aptarnautų mūsiškiai kinai. Ji Kai Liang juos taip pavaišino, kad žmonėms net akys paplatėjo. Sumokėjo apvalią sumelę, o Ji Kai Liang šypsosi nekalta šypsena. Niekada nemačiau, kad jie glebėsčiuotųsi, džiaugtųsi pamatę vienas kitą."

Rūpinasi savo vyriškumu

Anot Rimo, abu vyrukai nedažnai atvirauja apie savo tėvynę. Priešingai nei mes, savąjį kraštą tik giria. Retai kada prasprūsta, jog gyvenimas ten ne rožėmis klotas, ypač mažuose miesteliuose ar priemiesčiuose.

"Ji Kai Liang daugiau bendrauja. Jis nori būti panašus į europietį, tai vis dažniau pasisodina mane pasikalbėti. Sielojasi žmogus, jog gali turėti tik vieną vaiką. Šiuo metu Kinijoje labai griežti įstatymai. Jeigu šeima susilaukia antro vaikelio, reikia ne tik mokėti didžiulę baudą, bet šeimos galva net atleidžiamas iš darbo.

Kaip abu vyrai gyvena Klaipėdoje be savų moterų? Apie tai mes nekalbame. Tačiau jie labai rūpinasi savo vyriškumu, geria įvairiausias arbatas, valgo prieskonius, gerinančius potenciją. Nežinau, ar padeda, bet jie pavasarį prisiskina pienių, parsineša į virtuvę, mirko sojoje ir valgo. Gal jiems tik skanu, o gal ir sveika..."

Rimas prasitarė, jog šie virėjai - tai tikras atradimas, palyginti su prieš tai buvusiais, kuriuos restorano kolektyvui teko mokyti ir vandenį tualete nuleisti, ir aiškinti, jog darbo metu su trumpikėmis negalima vaikštinėti po restorano langais.
"Valgis - visiems kinams svarbus ritualas. Jie valgo daug ir viską iš karto: truputį sriubos, truputį šaltų užkandžių, tada karštus, tada vėl

sriubos... Su Ji Kai Liang ir Shu Wei Sheng ilgai dėrėjomės, kad per pietus, kada salėse daug žmonių, patys nesimėgautų maistu. Atrodo, kad suprato", - sakė Rimantas Bertašius.