Klaipėdiečiai paaugliai turėtų ką pasakyti švietimo ministrui

Ar kūrybingam jaunimui yra vietos Lietuvos mokyklose?

Elzė Urbonavičiūtė ir Aurimas Dudanavičius yra paaugliai, kurie neseniai atrado naują savo aistrą - fotografiją. Pora šiuo metu mokosi pažinti jos paslaptis.

Tačiau vaikinas ir mergina, besimokantys Klaipėdos "Žemynos" gimnazijoje, sako, kad nors mokykloje įgyjamos žinios - neįkainojamos, jie švietimo sistemai turi ir priekaištų.

Kokie Jums labiausiai dalykai patinka mokykloje?

Aurimas: esu toks žmogus, kuris stengiasi užsiimti kuo įvairesnėmis sritimis. Turiu principą, kad negaliu turėti blogų pažymių. Taigi, išlaikau neblogą pažymių vidurkį, bet ir nėra taip, kad visada patiktų mokytis. Visgi labiausiai patinka lietuvių kalba. Mėgstu rašyti. Ir, žinoma, patinka informatika. Kai užsiimi fotografija, žinios apie tai praverčia.

Elzė: vienareikšmiškai - matematika. Nežinau kodėl, bet jaučiuosi rami, kai viską suprantu. Tai mokslas, kuriame viskas turi būti sudėliota į lentynas, jame yra griežta tvarka. Taip pat - ir kalbos. Na, ir galiu pasakyti, kad esu pasinėrusi į kūrybą, kurios mokykloje taip pat prireikia. Lietuvių ir anglų pamokose tenka daug rašyti, gali išlaisvinti susikaupusią kūrybinę energiją.

Tikrai galima sakyti, kad esate kūrybingi. Tačiau dažnai, kai kalbame apie švietimo sistemą, yra akcentuojama, kad ji žalinga tuo, jog naikina mokinių kūrybiškumą. Ką jūs manote apie tai?

Elzė: manau, tikrai yra tiesos - pilna taisyklių. Tai riboja kūrybiškumą, net negali iki galo savęs išreikšti, mokinys tarytum įspraudžiamas į rėmus.

Aurimas: žinoma, švietimo sistema turi ir savų teigiamų, ir neigiamų pusių.

Kalbant apie pliusus, gal ne visa informacija pamokose reikalinga, bet štai matematika moko mąstyti logiškai, nors dalies žinių, ko gero, neprireiks gyvenime.

Kalbant apie kūrybą, išties trukdo atsiskleisti. Pavyzdžiui, aš turiu savo pomėgį - dailę. Bet yra sukrauti ir tokie dalykai, pavyzdžiui, fizika. Turi rinktis prioritetus, o visa tai atima laiko, tad kitose srityse gali savęs tiesiog neatrasti, nelavinti savo talento.

Papasakokite, kaip Jums sekasi laužyti šiuos rėmus ir savęs ieškoti. Kaip pradėjote eiti fotografijos keliu?

Elzė: fotografija mane lydėjo visą gyvenimą. Po pamokų daug ką veikiau, tai buvo susiję su menu. Manau, tai padėjo įgyti kūrybišką žvilgsnį.

Aurimas: dar vaikystėje pamenu, kad mano tėvai patys fotografuodavo. Galima sakyti, kad objektyvą mačiau nuo mažų dienų.

Kai augi, kartais sugrįžti į šiuos prisiminimus, matai jų užfiksuotas mūsų šeimos nuotraukas, kurios įsirėžia į atmintį.

Augdamas vaikas išgyvena tam tikras stadijas, viena jų - žaidimai. Ėmiau tarytum žaisdamas fotografuoti, filmuoti. Tačiau praėjusią vasarą nusprendžiau, kad metas kopti aukščiau - įsigijau fotoaparatą, kuris puikiai tinka ir filmuoti. Pradėjau kurti. Fotografija mane sužavėjo.

"Facebook" puslapyje prisistatote kaip du fotografai. Vadinasi, jūs visuomet veikiate kartu, tiesa? Dažnai kūrybos žmonės dirba po vieną. Kaip nusprendėte sujungti jėgas?

Elzė: tai yra bendras pomėgis. Pradėti dviem - drąsiau.

Aurimas: tačiau didžiausią įtaką tam daro tai, kad esame pora. Taigi, sugalvojome pradėti kurti kartu.

Kokie jūsų ateities planai?

Elzė: kol kas svarstome, kad verta sujungti fotografiją ir vaizdo įrašų kūrimą.

Aurimas: nes turime tam įgūdžius, šiek tiek patirties.

O kaip atrodo fotografija, sujungta su vaizdu?

Aurimas: tai yra vaizdo montažas, kurio dalis yra sudaryta iš vaizdo įrašo, o dalis - iš nuotraukos. Tai atskleidžia tam tikrus jausmus ir emocijas.

Elzė: fotografiją ir vaizdo įrašus sieja bendra tematika.

Ar lengva sumaišyti fotoaparatu ir telefonu darytas nuotraukas?

Aurimas: kai kuriais atvejais išties taip. Tačiau bet kuriuo atveju fotoaparatai turi didesnę raišką. Jei žvelgi per telefoną į nuotrauką, tokio skirtumo gal ir nematysi, bet nuotraukai esant ant didesnio ekrano skirtumai tarp telefonu ir fotoaparatu darytų fotografijų kaipmat išryškėja. Juos nėra labai sunku atskirti.

Publikuojate fotografijas, kuriose užfiksuoti žmonės. Kokius fotografuoti smagiausia?

Aurimas: kol kas fotografuojame draugus. Žmonės prieš objektyvą būna įvairūs. Pamenu vieną mūsų draugą, kuris turi užsienietiškų šaknų. Labai charizmatiškas žmogus, turintis stiprų charakterį. Geriausia tai, kad jis nebijojo nei viešumos, nei aplinkinių reakcijų, taigi, leidosi į eksperimentus. Fotografijose jis itin įdomiai atsiskleidė.

Pavyzdžiui, buvome tamsiame tunelyje, kuriame vyravo menkas apšvietimas. Fonas išties nejaukus, gal net šiek tiek gąsdinantis. Taigi, mūsų draugas irgi sugebėjo perteikti baisią emociją.

Pagrindiniai akcentai fotografuojant yra tokie: derinti foną su žmogaus emocija. Nors, žinoma, jeigu turi idėją parodyti situaciją kitaip, visuomet gali mėginti tai padaryti.

Ar dažnai žmonės būna susikaustę prieš objektyvą?

Elzė: iš pradžių modeliai pratinasi prie objektyvo, tyrinėja aplinką, savo emocijas.

O fotografo užduotis - padėti jam tai padaryti. Fotografas gali vesti žmogų, suprasti, kaip jis nori atsiskleisti.

Itin svarbu yra tai, kad tiek fotografas, tiek modelis vienas kitą pajustų.

O kaip reikėtų tai padaryti?

Aurimas: neverta koncentruotis vien į tai, kad štai dabar žmogus privalo atrodyti išskirtinai gerai, tobulai stovėti. Galima tiesiog nukreipti jo dėmesį. Paklausi, ką jis veikia gyvenime, kaip jaučiasi, ko nori. Tuomet papasakoji, ką tu manai apie pasaulį. Ir staiga užmezgi kontaktą, kuris abu sušildo, pašalina įtampą. Tuomet ir fotografijos tampa kur kas išraiškingesnės.

O ar nebūna taip, kad modeliai paprašo paslėpti tam tikrus jų trūkumus?

Aurimas: kol kas tokio prašymo nesame girdėję.

Elzė: tiesa, galima pakoreguoti fotografijos spalvas. Tačiau paties žmogaus išvaizda nekinta. Juk žmogus ir yra toks, koks yra.

O ką planuojate veikti ateityje?

Elzė: planų išties daug. Jie vis keitėsi: nuo aktorystės iki fizikos. Tačiau, kai atradome fotografiją, supratome, kad mus vilioja medija.

Aurimas: taip, išties ši sritis yra įdomi. Tačiau kol kas vis dar esu pasiklydęs ir tuo, ką galiausiai studijuosiu, nesu tikras.

Kaip jums atrodo, ar fotografui, kuris užsiima vien šia veikla, Lietuvoje yra įmanoma išgyventi?

Aurimas: žinoma, įmanoma. Jeigu mėginti atrasti kažką naujo, o ne esi kažkur tarytum įstrigęs, tu gali sulaukti dėmesio ir užsakymų. Juk žmonėms patinka naujovės. Šiais laikais viskas greitai keičiasi, tad stovėti vietoje negalima, reikia mėginti vis kažką naujo.

Kokiomis dar savybėmis turėtų pasižymėti fotografas?

Aurimas: kantrumu. Reikia turėti galvoje, kad iš pirmo karto tobula nuotrauka tikrai nepavyks. Taigi, reikia vis mėginti tol, kol pavyksta. Tam reikia užsispyrimo.

Elzė: manau, kad fotografas taip pat turi būti smalsus: šiame skaitmeniniame amžiuje technologijos nuolat keičiasi, o jas išties svarbu pažinti. Taip pat tokį darbą dirbantis žmogus turėtų visuomet trokšti atrasti kažką naujo, turėti idėjų.