Šią vasarą rusų žurnalisto, prodiuserio Michailo Fišmano (Mikhail Fishman) filmas buvo pristatytas Kaune, o vėliau Anykščiuose ir Šiauliuose.
Filmas - apie tragišką baigtį
Filmas - apie šiuolaikinę Rusiją nuo 1990 metų iki šių dienų. Jis skirtas ne tik tragiškai B. Nemcovo baigčiai:jis beveik prieš dvejus metus buvo brutaliai nužudytas ant tilto šalia Kremliaus sienos.
Per anapilin iškeliavusio politiko asmeninę istoriją parodoma šiuolaikinės Rusijos tragedija nuo viltingos demokratinės valstybės iki nusiritusios prezidento Vladimiro Putino režimo šalies. Filme primenama viltinga pradžia, kai atrodė, kad su Borisu Jelcinu Rusija perims demokratinės laisvės vertybes.
Primenami ir istoriniai faktai. Parodoma, jog be politinio režimo yra ir žmonės, kurie kovoja už laisvę, kurie kaip Aleksejus Navalnas ir Borisas Nemcovas stovi už demokratinės laisvės vertybės principų.
Susirinkusieji turės galimybę ne tik išvysti filmą apie tragišką B. Nemcovo baigtį, bet ir pabendrauti su jį pažinojusiu buvusiu Europos Sąjungos ambasadoriumi Rusijoje V. Ušacku. Diplomatas pasidalins savo patirtimi, kaip keitėsi Rusija ir jos santykiai su vakarais ir Europos sąjunga.
Yra ko pasimokyti
Pasak paties V. Ušacko, filmas yra gana sunkus, apie istorinius faktus.
"Filmo autorius sutiko jį rodyti Lietuvoje nemokamai, kad siųstų žinią, primintų žmones Rusijoje, kurie pirmiausia kovojo už Lietuvos laisvę. 1991 m., kai vyko sausio įvykiai Lietuvoje, Maskvoje į aikštę išėjo pusė milijono žmonių. Jie pasisakė prieš Sovietų sąjungos veiksmus. Autorius nori, kad Lietuvos žmonės prisimintų ir įvertintų, kad ne visi Rusijoje remia dabartinį politinį režimą", - sakė jis.
B. Nemcovas buvo už demokratinį kelią ir netgi buvo įvardytas kaip kitas Rusijos prezidentas. Būdamas pirmuoju vicepremjeru jis atsisakė visų Kremliaus privilegijų. Tačiau nutiko taip, jog po prezidento rinkimų triumfavo V. Putinas.
[CITATA]
Pasak V. Ušacko, B. Nemcovas buvo įdomi ir spalvinga asmenybė. Jiedu susipažino 1997 m. Nors abu pripažino tas pačias vertybes, interesai sutapdavo ne visada.
"Kartą, kai Švedijoje vykusiuose debatuose aš pasisakiau už Lietuvos narystę NATO, o jis pasisakė prieš. Jo interesas buvo jo šalis, jo partiniai interesai, esą jeigu Baltijos šalys bus sujungtos su ES ir NATO, tai pakirs Rusijos demokratines jėgas, atsigaus komunistai ir nukentės pačių rusų ir Vakarų interesai. Tačiau bėgant laikui jis nuomonę pakeitė", - prisiminimais dalijosi diplomatas.
V. Ušackas puikiai prisimena 2013 metų pavasarį, kai Taline susitikęs su B. Nemcovu tą pačią istoriją aptarė prie kavos puodelio. Tąkart rusas džiaugėsi, kad Lietuva tapo Europos Sąjungos nare - joje, kitaip nei Rusijoje, buvo galima laisvai diskutuoti.
"Jo misija neužbaigta. Tikiuosi, kad Rusijos žmonės visgi susitelks ir ateityje prisimins ne tik Nemcovą, bet ir tą viltingą kelią, kuriuo Rusija ėjo 1990 metų pradžioje. Mūsų politikams iš Boriso Nemcovo reikėtų pasimokyti principingumo, nuoseklumo ir atkaklaus darbo", - teigė buvęs ES ambasadorius Rusijoje.
V. Ušacko manymu, Borisas Nemcovas įėjo į istoriją ir be filmo.
"Jo vardas įrašytas auksinėmis raidėmis Rusijos istorijoje. Filmas gal tik primins ir įamžins faktus, parodys tą tragediją, kurią pergyveno Rusija. Apie tai, kad yra žmonių, kurie su tuo nesusitaikė", - sakė jis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą