Kristina Hendriks: "Mama mane išauklėjo teisingai"

Rytoj JAV aktorei Kristinai Hendriks (Christina Hendricks) sukanka 40 metų.

Dosjė

K. Hendriks gimė Noksvilyje, Tenesio valstijoje, nuo trečios klasės augo Tvin Folse, Aidahe. Jos motina buvo psichologė, o tėvas dirbo miškų apsaugos tarnyboje Birmingeme, Anglijoje. Aktorė turi dvi pilietybes: britų ir amerikiečių.

H. Hendriks vaidino daugybėje televizijos serialų. Garsiausias jos aktorinis darbas - Džoanos Haris vaidmuo seriale "Reklamos vilkai" ("Man Man", 2007 m.), pasakojantis apie 6-ojo dešimtmečio reklamos agentūros darbuotojų kasdienybę.

2009 m. Kristina ištekėjo už aktoriaus Džefrio Arendo (Geoffrey Arend). Jo motina - pakistanietė, o tėvas turi vokiečių, škotų bei airių kraujo.

2012 m. kilo viešas skandalas: internete buvo išplatintos intymios aktorės fotografijos. Nors K. Hendriks viešai paneigė, kad nuotraukose - ji, tuo pat metu kreipėsi į policiją dėl įsilaužimo į jos telefoną.

Savo karjeros pradžioje K. Hendriks sulaukdavo daugiau neigiamų atsiliepimų nei teigiamų. "Daug kartų teko išgirsti, kad mano kūno formos neatitinka klasikinio Holivudo gražuolės paveikslo, tačiau aš nekreipiau į tai dėmesio", - prisimena aktorė.

Iki pat šiol apie K. Hendriks kalbama kaip apie puikų pavyzdį moterims, nepatenkintoms savo svoriu ir gabaritais, tačiau nuolat akcentuojami jos figūros ypatumai Kristiną ėmė varginti. Aktorei viešint Australijoje ir duodant interviu leidiniui "The Sun Herald", žurnalistė jos paprašė papasakoti istoriją, kaip ji yra įkvėpusi kitą "apvalių formų" moterį. K. Hendriks kreipėsi į savo atstovą spaudai, kad šis perduotų žurnalistei jos prašymą perfrazuoti savo klausimą. "Jūs esate žinoma kaip įkvėpimo šaltinis apkūnioms moterims..." - vėl pradėjo reporterė, ir K. Hendriks iškart nutraukė interviu. Užkulisiuose ji pareiškė, kad taip su ja kalbėti nemandagu.

VYRAS. "Santuoka nieko nekeičia, tik humoro jausmas ir protas įgauna daugiau reikšmės", - sako aktorė Kristina Hendriks (Christina Hendricks), serialo "Reklamos vilkai" žvaigždė. Nuotraukoje - su vyru aktoriumi Džefriu Arendu (Geoffrey Arend).

Citatos

Mokykloje aš buvau autsaiderė. Kaimo mergaitė, atvykusi į didelį miestą. Bet aš niekada nepasidaviau.

Aš išmokau džiaugtis savo kūnu ir viskuo, ką turiu.

Iš prigimties esu blondinė ir visą gyvenimą dėl to kentėjau. Šviesūs plaukai absoliučiai nedera su mano asmenybe ir charakteriu. Todėl sulaukusi dešimties metų persidažiau rusvai ir nė sykio dėl to nesigailėjau.

Paauglė buvau tikra gotė. Baltai nupudruotas veidas ir juodai nudažytos lūpos tikriausiai neatrodė patraukliai. Mama man nuolat kartodavo, kad atrodau siaubingai, o praeivių akyse matydavau šoką.

Kai prisimenu save paskutinėse klasėse, savo išleistuves, manau, jog tada niekas nebūtų patikėjęs, kaip smarkiai aš pasikeisiu.

Mama mane išauklėjo teisingai. Niekada nesu jos girdėjusi bjaurintis savo kūnu. Ji žiūrėdavo į veidrodį su dideliu malonumu. Kaip ir aš dabar.

Moterys skirtingos, ir kiekvienos grožis - unikalus.

Man patinka vaidinti moterį, kuri pasitiki savimi ir kuri visada laiko tiesią nugarą bei pakeltą galvą.

Turiu tik vieną bėdą - nemoku prilaikyti savo liežuvio.

Mada yra tas dalykas, kuris man patinka, bet kurio negaliu sau leisti. Dievinu Marijos Antuanetės stilių.

Aktoriaus profesija man tinka. Visada svajojau vaikščioti po sceną apsivilkusi kokį nors kostiumą ir jausti, kad mane stebi žmonės.

Kai "Reklamos vilkai" gavo "Emmi" prizą, jaučiausi lengvai apsvaigusi. Panašiai kaip po operacijos.

Aktoriumi gali tapti bet kuris žmogus, gebantis stebėti gyvenimą.

Mane vis dažniau atpažįsta gatvėje, ir aš niekaip prie to negaliu priprasti.

Regis, aš kai ko pasiekiau todėl, kad mano vaidmuo "Reklamos vilkuose" paskatino moteris kitaip pažvelgti į savo kūno formas.

Man patinka klausytis komplimentų, skirtų Džoanos charakteriui. Tiems, kurie sakomi apie mano išvaizdą, esu abejinga. Tai tas pats, kas girti žmogų už tai, kad jis turi nosį ir dvi akis.

Aš mokausi suvokti savo įgimtus talentus.

Jeigu aš numesčiau svorio, niekas nepasikeistų.

Seksualiausia jaučiuosi virtuvėje. Mano aistra - gaminti maistą ir valgyti.

Laikausi auksinės taisyklės: neriboti savęs, bet ir neapsileisti. Stengiuosi atrasti dietinius analogus visiems savo mėgstamiems patiekalams, valgyti daugiau pieno produktų ir sriubų. Šaldytuve visada yra du puodeliai sriubos: jeigu vėlai vakare užsinorėsiu valgyti, pasišildysiu samtelį ir suvalgysiu.

Man patinka, kai žmonės man sako: "O, realybėje jūs atrodote daug jaunesnė!"

Aš nemėgstu sportuoti, bet privalau. Naudojuosi bėgimo takeliu, kad ir kaip tai būtų nuobodu.

Mano herojės Džoanos patarimas iš esmės būtų toks: "Visada žinok daugiau už kitus, būk maksimaliai diskretiška ir niekada neverk darbe."

Moterims patinka vyrai, kurie užsisako škotiško viskio. Klasika ir jokių vaisių sulčių.

Vyrai neturi rodytis "Facebook'e". Negaliu to pakęsti.

Nekenčiu socialinių tinklų. Daugelis mano draugių, prieš eidamos į pasimatymą su vyru, pirmiau peržiūri jo profilį internete. Paslaptis, mistika dingsta. Tu matai, ką jis valgo, ką daro, kur eina, kokia jo nuotaika... Tai siaubinga!

Vyras, kuris pradėjo tavimi domėtis pirmiausiai įsmeigęs akis į biustą, vargu ar bus tas, su kuriuo nugyvensi laimingą gyvenimą.

Yra ir kitų žodžių, išskyrus "Graži." Pavyzdžiui, "švytinti." Man labiau patinka, kai sako: "Tu švyti." Arba: "Tu - svaiginanti."

Tinkamai rengtis mane išmokė Dženi Brajant (Janie Bryant), "Reklamos vilkų" dizainerė. Jos dėka aš pažinau savo kūną. Pavyzdžiui, sužinojau tai, jog man būtina pabrėžti taliją, kad neatrodyčiau stora. Serialo dėka pradėjau dėvėti aptemptus drabužius su giliomis iškirptėmis, ir tai man labai patinka.

Protas, humoro jausmas ir tavo kvapas, - štai kas traukia vyrą.

Santuoka nieko nekeičia. Tik humoro jausmas ir protas įgauna daugiau reikšmės.

Seksualiausias dalykas pasaulyje - pažinti kitą žmogų. Labiausiai mus gundo individualybė.

Draugės tarpusavyje kalba maždaug taip: "Įsivaizduoji, kai aš priartėjau prie stalo, jis atsistojo!" Kai vyras pakyla nuo kėdės arba atidaro tau duris, arba pasiūlo tau savo švarką, jis priverčia tave pajusti savo svarbą. Tai padaro svarbų ir patį vyrą, nes po to moterys apie jį kalba.

Jeigu vyrai žiūri į mane, manęs tai nežeidžia. Manęs netrikdo jų žvilgsniai. Bet jeigu vyras ryja akimis mano biustą, - toks manęs niekada nesudomins.

Būti gražiai - tai būti pozityviai nusiteikusiai. Aš to kol kas neišmokau, nors puikiai žinau, kad blogos mintys gadina išvaizdą. Prisimenu visus negatyvius atsiliepimus apie mane, o štai pagyros išdulka iš galvos akimirksniu.

Aš esu kvepalų maniakė. Geriausi iš jų - gintaro. Atradau juos filmuodamasi "Reklamos vilkuose". Tikra palaima.

Dažnai sutinku žmonių, apie kuriuos negalėtum pasakyti: "Tai ne jo diena." Norisi sakyti: "Tai ne jo metai." Arba net: "Tai ne jo dešimtmetis."

Jeigu su kuo nors nesisveikinai dvejus metus, vargu ar verta pradėti įpusėjus tretiesiems.

Kai pradėjau susitikinėti su savo būsimuoju vyru, papasakojau jam, jog mane žavi cirkas, klounai, karnavalų dekoracijos ir taip toliau... Po mėnesio jis padovanojo man knygą apie 4-ojo dešimtmečio cirką. Aš pratrūkau raudoti. Dieve, galvojau, aš tik užsiminiau apie savo aistrą, o jis, pasirodo, atidžiai klausėsi.

Šį rytą aš pabudau ir išgirdau nuostabią muziką, užuodžiau gardaus maisto kvapą, sklindantį iš virtuvės... Kai nuėjusi ten pamačiau savo vyrą, ryšintį prijuostę, o šalia jo - šunį, graužiantį savo kaulą, pamaniau: "Idealu. Apie tai aš ir svajojau." Jaučiausi laiminga.

Nesu suinteresuota turėti vaikų. Mes su vyru įsigijome šuniuką. Taip ir įsivaizduoju savo šeimą. Žmonės sako: "O, tai bus gera praktika prieš auklėjant būsimas atžalas." Bet man ši praktika pravers nebent tam, kad įsigyčiau dar vieną šuniuką. Vargu ar kada nors pakeisiu savo nuomonę.

Turiu keistą įprotį. Kai manęs klausia: "Na, kaip, ar tau viskas gerai?", aš atsakau: "Ne."

Nemanau, kad reikia žmonėms leisti suprasti, kas tu esi iš tikrųjų. Taip įdomiau - ir žmonėms, ir tau.

Šaltinis: iš interviu spaudoje.