Kvepalų garderobas pagal Minervą

Kvepalų garderobas pagal Minervą

"Kvėpintis yra neprivaloma. Privaloma valytis dantis ir plauti galvą. O kvepalai skirti tam, kad suteiktų gerų emocijų ir informaciją, žinią apie pasikvėpinusį asmenį", - teigia parfumerijos ekspertė ir blogerė, kaunietė Rimantė Budrytė-Kvietkauskienė, kuri geriau žinoma Minervos pseudonimu.

Romėnų karo deivės vardu Rimantę pavadino studentai, kuriems ji anksčiau dėstė tarptautinius santykius ir karo istoriją Vytauto Didžiojo universitete. Ir kvepalų buteliukus, rikiuodama į nesuskaičiuojamą armiją, Minerva meiliai vadina kareivėliais. Nedidelį jų pulkelį, iliustruojantį parfumerinio garderobo galimybes, R. Budrytė-Kvietkauskienė prieš savaitę buvo atvežusi į paskaitą Klaipėdoje.

Kas yra parfumerinis garderobas? Kaip jis sudaromas?

Svarbiausia atsakyti į klausimus: kokia ar koks aš noriu būti pasikvėpinęs? Tinka bet koks atsakymas: gražus, laimingas, saugus, kompetentingas, neprieinamas. Kvapais galima manipuliuoti siekiant geresnės nuotaikos. Pasikvėpinusi kvepalais, kurie suteikia gerų emocijų, gali pakeisti savo būseną. Kiti svarbūs klausimai: kokią žinią apie save noriu skleisti aplinkiniams ir kokioje aplinkoje būsiu pasikvėpinęs? Aplinka yra labai svarbu. Ne visur tinka šleifiniai kvepalai. Negali kvėpintis tokiais kvepalais dirbdamas, pavyzdžiui, medicinos įstaigoje. Gurmaniški kvepalai netiks einant į laidotuves.

Sudarydama kvepalų garderobą aš juos sieju su drabužiais. Prie džinsų ir marškinėlių, kasdienės laisvalaikio aprangos tinka kasdieniai aromatai: citrusai, žaluma, mediena. Klasikiniai gėlių kvepalai dera prie biuro, darbo aprangos. Bijūnas yra vienas universaliausių pavyzdžių. Jis tinka ir kasdienai ir progai. Odos, gurmaniški, šipriniai aromatai, derantys prie išraiškingų, proginių drabužių - tai asmenybės deklaracijos kvepalai. Jie naudojami siekiant atkreipti į save dėmesį.

Mūsų močiučių spintose būdavo atskiri kvepalai į teatrą, vestuves, jubiliejus. Dabar ribos tarp proginių ir kasdienių kvepalų nyksta, tačiau progoms geriausiai tiktų kvepalų ekstraktas.

Ar galima teigti, kad egzistuoja kvepalų mados? Kas jas diktuoja?

Skiriamos septynios pagrindinės aromatų grupės. Populiariausia iš jų - gėlių aromatai. Įdomu, kad istoriškai jie buvo sukurti vyrams. Taip, taip, vyrai praeityje kvėpinosi rožėmis ir apelsinų žiedais. Apskritai viduramžiais buvo kvėpinamasi siekiant nuslopinti kūno smarvę, nes žmonės nesiprausdavo ir tuo didžiavosi.

Populiarūs ir citrusiniai, žalumos bei papartiniai aromatai. Beje, pastarieji susiję ne su paparčiais, o su levandomis. Vienas ryškių pastarųjų metų papartinių kvepalų pavyzdžių - Andželinos Džoli išreklamuoti kvepalai "Mon Guerlain".

Daugelis mūsų mamų ir močiučių kvepalų buvo šipriniai. Tai buvo labai populiari aromatų grupė praeityje. Pagrindinė šiprų sudėtinė dalis buvo briedragėmis vadinama kerpė, auganti ant senų medžių, tačiau ES tarnybos, atsakingos, kad kvepalai nesukeltų alergijų, briedragės naudojimą ėmė labai griežtai reglamentuoti. Beje, šipriniai aromatai dabar vėl grįžta į madą, tačiau briedrages keičia pačiulis.

Medienos aromatai tradiciškai priskiriami vyrams, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje kas kuo nori, tas tuo kvėpinasi. Medienos, sakų aromatus pamėgo ir moterys. Rytietiškuose aromatuose dominuoja rytietiški prieskoniai, pirmiausia vanilė, cinamonas, muskato riešutas, imbieras ir t. t. Prie rytietiškų kvapų gali būti priskiriami ir gurmaniški, nes skonio ir uoslės receptoriai persidengia, todėl žmonėms patinka kvapai, kurie primena skanėstus. Gurmaniški aromatai yra ant bangos. Na, o šio rudens tendencija laikomi odos aromatai. Tai dirbtiniai kvapai, kuriuose užuodžiame odą ir zomšą.

Lietuvoje moterys dažnai ieško kvepalų, kurie ilgai laikytųsi ir turėtų šleifą... Šleifas įvardijamas kaip gerų kvepalų bruožas.

Tai yra žinių trūkumas apie kvepalus ir jų naudojimą. Tipinė kvepalų sudėtis: alkoholis (jis sudaro didžiąją dalį), vanduo ir kvapnioji kompozicija. Nuo kvapniosios kompozicijos dalies priklauso kvepalų koncentracija.

Odekolonui būdinga pati gaiviausia 2-5 procentų koncentracija. Vienas pirmųjų odekolonų buvo sukurtas karalienės jaunystei išsaugoti. Pradinė jo funkcija buvo medikamentinė. Šaukštas odekolono buvo vartojamas apsinuodijus, juo skalaudavo galvą norėdami atsikratyti pleiskanų ir pan. Dabar odekolonas nenaudojamas maistui, nes pagrindinis jo ingredientas yra denatūruotas spiritas. Odekolonas yra pietų šalių kasdienės higienos produktas. Ispanijoje odekolono litriniai buteliai parduodami šalia šampūnų ir dušo gelių. Žmonės apsišlaksto odekolonu nusimaudę. Graikai, turkai mažus odekolono buteliukus nešiojasi rankinėse ir periodiškai juo nusiplauna rankas, kad šios mažiau prakaituotų. Beje, rankšluosčiai labai maloniai kvepia praskalavus juos vandenyje su trupučiu odekolono. Odekolono kvapas ant odos paprastai išlieka iki valandos, tačiau gali kvepėti - ir ilgiau - tai priklauso nuo odos ypatumų.

Tualetinis vanduo - intensyvesnio aromato, jo koncentracija yra apie 12 procentų. Tualetiniu vandeniu gali drąsiai kvėpintis biuro darbuotojai. Jo aromatas išlieka 2-4 valandas, kvepia neįkyriai, nesukuria šleifo.

Nuo 15 iki 25 procentų koncentraciją turintis kvapusis vanduo - yra populiariausias pasirinkimas. Juo pasikvėpinus vieną kartą galima išgyventi visą dieną. Jis gali sukurti šleifą. Šleifas reiškia, kad tu išėjai iš kambario, o tavo kvepalai - ne. Tai sodresni, klampesni aromatai, kuriais Lietuvoje dažnai piktnaudžiaujama.

Parfumerijos prabanga yra kvepalų ekstraktas. Maksimali jo koncentracija gali būti net 40 procentų. Jis kuriamas iš prabangiausių medžiagų, jo kaina taip pat neturi ribų. Pasikvėpinus kvepalų ekstraktu aromatas sklis 8-12 valandų. Kadaise kvepalų ekstraktą naudodavo tik tam tikromis progomis, nes labai taupė.

Kaip kvėpintis?

Kvepalai kuriami tam, kad skleistųsi ant odos. Todėl kvėpiname pulso taškus. Yra žmonių, kurie alergiški kvepalams, bet nori kvepėti. Tokiu atveju išeitis yra kvėpinti aksesuarus, pavyzdžiui, pakvėpinti nosinaitę ir įdėti į švarko kišenę. Rūbų geriau nekvėpinti, nes yra gamintojų, kurie taip nudažo savo aromatus, kad jie sugadina drabužius. Aukštos koncentracijos kvepalai ypač išryškėja šilumoje ir saulėkaitoje. Teko matyti nuotaką, kurios suknelė dekoltė srityje buvo sugadinta ryškiomis rusvomis dėmėmis - akivaizdu, kad moteris pasikvėpino mėgstamais kvepalais, kurių dėmes išryškino saulė ir šiluma.

Pasikvėpinę per daug mes siunčiame žinią aplinkiniams, kad nemokame kvėpintis. Kvėpinantis galioja taisyklė "mažiau yra daugiau". Kvepalų koncentrato trumpas purkštelėjimas ant riešų yra pakankamas, kad sau kvepėtumėte, o aplinkiniai negalvotų, kad prasidėjo cheminio ginklo bandymai. Jeigu ekstraktu pasikvėpinsite riešus ir dekoltė - jau bus per daug.

Ką svarbu žinoti renkantis kvepalus?

Kvapą sudaro pradinės, vidurinės ir bazinės natos. Pradinės užuodžiamos labai trumpai - apie 10 min. Jų funkcija - atskleisti bazę. Paprastai tai būna citrusiniai, gėlių kvapai. Vidurines natas užuodžiame iki pusvalandžio, o bazines praėjus pusvalandžiui.. Todėl negalima pirkti kvepalų vos juos pauosčius, ypač, jeigu jie papurkšti tik ant popieriaus. Pasikvėpinus patinkančiais kvepalais parduotuvėje reikia eiti pusvalandį pasivaikščioti. Tik tada atsiskleis tikrasis kvepalų aromatas ant jūsų odos.

Kodėl parfumerijos parduotuvėse, kai pavargsta uoslė, duodama pauostyti kavos?

Kavos kvapo molekulės yra ypač aktyvios. Jos "užmuša" visus kvapus, tačiau nosyje pasilieka ir visi kvapai užuodžiami per kavos filtrą. Todėl uostyti kavos nereikėtų. Kai pavargsta uoslė, galima pauostyti vandens stiklinę, savo neiškvėpintą odą, švarią nosinaitę. Tai yra kvapai, kurių žmogus paprastai nejaučia. Jie atgaivina uoslę.

Egzistuoja mitas, kad kvepalai tinka žmogui, jeigu jis jų neužuodžia...

Tai labai populiarus mitas. Neužuosti kvapo galima dėl keleto priežasčių. Tam tikrų kvapo molekulių mes neužuodžiame genetiškai. Jeigu neužuodė jūsų mama - tikėtina, kad ir jūs neužuosite. Lietuvoje labai populiarūs kvepalai "Molecule 01", kuriuos sudaro vienas komponentas. Jų neužuodžia apie 25 proc. pasaulio gyventojų. Net ir parfumeriai gali neužuosti tam tikro kvapo. Tada jie kuria kvepalus įsivaizduodami tą kvapą.

Kita priežastis yra uoslės nuovargis. Jeigu kvėpinatės tais pačiais kvepalais kiekvieną dieną du mėnesius - vieną dieną jų neužuosite. Tai nereiškia, kad kvepalai sugedo, su kvepalais - viskas yra gerai. Tai jūsų nosis pavargo. Padėkite tuos kvepalus į šalį. Jeigu neužuodžiate kvepalų, vadinasi jums jų nereikia. Maždaug po pusmečio juos vėl užuosite.

Kaip ir kur reikia laikyti kvepalus?

Ant kvepalų dėžutės paprastai rašomas galiojimo laikas - 18-36 mėnesiai. Tai yra tas laikas, kuriam gamintojas suteikia garantiją, jeigu kvepalai laikomi tinkamai. Jeigu norite atsikratyti kvepalais - padėkite juos ant lango pietų pusėje arba vonioje. Jie prarūgs. Sugedę kvepalai kvepia aliejumi. Tačiau kvepalus galima išlaikyti ir labai ilgai. Aš turiu 40 metų išlaikyto kvepalų ekstrakto. Savo vestuvinius kvepalus močiutė gali padovanoti anūkei jos vestuvių proga, tačiau reikia žinoti keletą pagrindinių taisyklių.

Pirmoji taisyklė yra tai, jog ilgiau išlieka aukštos koncentracijos kvepalai. Kvepalai turi būti laikomi kaip kolekcinis alkoholis. Jų negalima atidaryti, vartyti, svarbu, kad kvepalai negautų sąlyčio su drėgme, šviesa ir šiluma. 14-16 laipsnių yra tinkamiausia temperatūra kvepalams laikyti. Taigi geriausia kvepalus išnešti į rūsį ir ten pamiršti. Jeigu rūsio nėra - kvepalus galima laikyti spintoje, ne pietinėje pusėje esančiame kambaryje, vėsiausioje namų vietoje.

Kodėl žmonės tuos pačius kvapus užuodžia skirtingai?

Vienintelis dalykas, kuris visiems pasaulio žmonėms kvepia maloniai, yra gėlės. Japonų mėgstama parfumerija itin subtili, arabų šalių - itin sodri. Suvokimą, ar kvapas malonus, ar ne, formuoja asmeninės patirtys.

Kiekvieną akimirką pagal kvapą mes identifikuojame aplinką: skiriame savą nuo svetimo, malonų - nemalonų, grėsmingą - negrėsmingą ir pan. Uoslė - mažiausiai ištyrinėtas pojūtis, tačiau būtent šis pojūtis leido išlikti mūsų protėviams.

Senovėje, kai dar nebuvo etikečių ant maisto produktų, pirminė uoslės funkcija buvo atpažinti valgomą nuo nevalgomo. Kita labai svarbi uoslės funkcija - tinkamo partnerio suradimas. Kiekvieno iš mūsų oda turi savitą kvapą, kurį sudaro eilė komponentų, susijusių su mūsų sveikata, lytimi, vartojamu maistu, vaistais ir pan. Kiekvienas žmogus yra kvapų generatorius.

Kai įkvepiame - kvapo molekulės jungiasi su receptoriais, ir keliauja į smegenų centrą, kuriame viskas kataloguojama tarsi prisiminimų dėžutėje, kuriame laikome savo vaikystę, namų prisiminimus, išgyvenimus. Kuo didesnę emociją patiriame - tuo ryškesnis kvapo prisiminimas. Kvapo suvokimo formulė yra: "užuosti - asocijuoti - prisiminti - atpažinti." Emociniai prisiminimai yra tai, kas formuoja skonį kvapams.

Vienas populiariausių kvapų pasaulyje yra vanilės kvapas. Mokslininkai turi tam paaiškinimą. Mamos kepa vanilinius pyragus, vaikystėje valgome vanilinius ledus. Vaikystėje gyvenimas yra paprastas, mes jaučiamės laimingi, patenkinti ir saugūs ir tuo metu užuodžiami kvapai įsirašo į atmintį kaip džiaugsmingi. Todėl vaniliniai kvepalai - visiems laikams. Beje, nuo 10 metų mūsų uoslė ima silpti, nes skirtingi aplinkos dirgikliai ima užgožti uoslės funkcijas.

Dar svarbu žinoti, kad kvapas, kurį jaučiame pasikvėpinę, tai - ne tik kvepalų rezultatas. Kvepalai maišosi su odos, prakaito kvapu. Dėl to tie patys kvepalai ant skirtingų žmonių odos skleidžiasi skirtingai. Jeigu vartojate antibiotikus - neuostykite ir nepirkite kvepalų, nes jie atrodys sugedę. Antibiotikai keičia ir uoslę ir mūsų kūno kvapą, taip pat tokį efektą turi česnakas, čili pipiras, sistemingai vartojamas alkoholis. Kūno kvapą keičia ir hormoniniai organizmo pokyčiai. Čia vyrams pasisekė. O moterims tai viena iš priežasčių turėti daugiau kvepalų, kad bent kurie įtiktų tam tikru hormoninių svyravimų periodu.

Kiek kvepalų jūs turite?

Aš vengiu juos skaičiuoti. Tai yra tas pats, kas dailininko klausti, kiek jis turi teptukų. Kad ir kiek turėtų - jų niekada nebus gana, nes kiekvienai linijai reikia vis kito. Kvepalų turiu spintose, dėžėse, turiu dar neišpakuotų dėžučių. Neseniai krausčiau kvepalus iš spintos į rūsį ir mano sutuoktinis suskaičiavo, kad aš kiekvieną metų dieną galėčiau kvėpintis naujais kvepalais. Jie nesikartotų.

O kuo kvėpinatės?

Aš beveik nesikvėpinu arba kvėpinuosi labai retai.

Kodėl?

Nes kvepalus naudoju sąmoningai - tik tada, kai man jų reikia dėl kokių nors priežasčių. Galima žiūrėti į kvepalus ir kaip į dantų pastą. Tokį požiūrį diktuoja prekybininkai, siūlantys įsigyti kvepalus kartu su batonu.

Man kvepalai man yra asmenybės išraiška ir aksesuaras. Jie suteikia pirmą informaciją apie žmogų. Galima nepastebėti, ar blakstienos padažytos, galima nepastebėti dėmės ant drabužio, tačiau kvapas yra neišvengiamai pastebimas.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder