Lietuvininkas Helmutas Lotužis: "Tėvų žodžiai vis dažniau išnyra iš praeities"

Prieš keletą metų Helmutas ir Aldona Lotužiai buvo tituluoti "Kaimo šviesuolių šeima", kai Dovilų seniūnijos bendruomenė pasiūlė juos tradiciniam apdovanojimui "Lietuvos kaimo spindulys". Šiuo vardu pagerbiami darbščiausi, labiausiai nusipelnę Lietuvos kaimo žmonės.

Lotužių šeimos dėka yra išsaugtos etnografinės Kisinių kaimo kapinaitės, esančios prie kelio iš Šernų į Dovilus. Jas kadaise tvarkė Helmuto močiutė, mama, o dabar nuolatos prižiūri ir jis pats su žmona Aldona. H. Lotužis žino kiekvieną tose kapinėse palaidotą žmogų ir jo artimuosius. Kapinaitės ypatingos: jose išlaikytos senosios krašto laidojimo tradicijos (laidojama veidu į tekančią saulę, o paminklas, dažniausiai krikštas, statomas kojūgalyje). Čia ilsisi du garsūs mūsų krašto žmonės: Johanas Ferdinandas Kelkis (1801-1877) ir Antanas Gelgaudas (1792-1831). J. Kelkis buvo sulietuvėjęs vokietis, baigęs Karalienės mokytojų seminariją, redagavęs periodinį leidinį lietuvių kalba "Nusidavimai apie evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonių", laikraštį "Pasiuntinystės laiškelis" ir kt. Jis laikomas Mažosios Lietuvos raštijos puoselėtoju, lietuvių periodinės spaudos pradininku. Pasiligojęs apsigyveno Kisiniuose, ten ir mirė. A. Gelgaudas buvo kilęs iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Gelgaudų giminės, 1831 m. sukilimo Lietuvoje vadas, brigados generolas.

Daugiau skaitykite dienraščio "Vakarų ekspresas" priede "Šeštadienis"