M.Pfaifer - viena paslaptingiausių Holivudo žvaigždžių. Būdama 55-erių, atrodo taip, kad jai gali pavydėti bet kuri jauna žvaigždutė. Filmuojasi nedažnai, interviu beveik neduoda ir jau daugiau kaip 20 metų mėgaujasi šeimynine laime (retenybė tarp jos lygio garsenybių) su televizijos prodiuseriu ir rašytoju Deividu Keliu (David Kelley). Tam tikra prasme ši sąjunga tapo atlygiu už visą virtinę asmeninių nesėkmių - iki susitikimo su D.Keliu gražuolei Mišelei ne itin sekėsi meilėje. Ankstyva santuoka su Piteriu Hortonu (Peter Horton) baigėsi skyrybomis, romanai su Velu Kilmeriu (Val Kilmer), Džonu Malkovičiumi (John Malkovich) ir Maiklu Kitonu (Michael Keaton) taip pat nutrūko. Nusivylusi Mišelė nutarė viena auginti vaiką. Ilgas mergaitės Klaudijos Rouz įdukrinimo procesas jau ėjo į pabaigą - buvo 1993-ieji, - kai aktorė per draugus susipažino su būsimuoju vyru. Netrukus Mišelė ir Deividas susituokė, o po metų jiems gimė sūnus Džonas Henris.
- Vaidinate dviejų paauglių, beveik tokių, kaip jūsų vaikai, mamą...
- Klaudijai jau 20, o Džonui - 19. Galiu pasakyti, kad motinystė darė didelę įtaką vaidmenų pasirinkimui - anksčiau stengdavausi ilgam neišvykti iš namų. Bet dabar dukra mokosi ir gyvena toli nuo manęs, o sūnus įstojo į koledžą. Pasiūlymą vaidinti „Šeimoje“ gavau prieš pat Džonui Henriui išvykstant į koledžą. Atsisveikinau su juo su ašaromis ir galvojau: štai anksčiau būčiau išgyvenusi, kad teks palikti vaikus ir išvažiuoti dirbti, pavyzdžiui, į Niujorką. O dabar galiu išskristi dar toliau, į Prancūziją, kur buvo filmuojama „Šeima“.
- Galbūt todėl kyla jausmas, kad ekrane duodate sau valią. Kaip tikra gangsterio žmona! Nenoromis prisimeni jūsų Moterį katę iš „Betmeno sugrįžimas“.
- Aš tai dievinu - duoti sau valią prieš kamerą. Visą gyvenimą prisieina tvardytis, elgtis padoriai, o čia galima atsipalaiduoti ir pamiršti visas taisykles, ar ne puiku? Visada maniau, kad stiprios moterys velniškai seksualios. Tokios, kurios gali kaip reikiant nutarkuoti užpakalį bet kuriam... šikniui (juokiasi). Seksuali yra būtent jėga, ir nesvarbu, kieno ta jėga, vyro ar moters.
- Jūs jau 20 metų esate ištekėjusi už scenaristo ir televizijos prodiuserio Deivido Kelio - tai retas laimingos ir ilgos santuokos pavyzdys Holivude.
- Nesu sutikusi nuoširdesnio, doresnio ir harmoningesnio žmogaus už Deividą. Šiomis jo nuostabiomis savybėmis ir grindžiama mūsų sąjunga. Žinoma, Deividas ir labai simpatiškas. Ne gražus - jokiu būdu, negaliu pakęsti gražių vyrų. Ačiū Dievui, Deividas turi randų (juokiasi). Bet jei žmogaus negerbi, kad ir koks jis būtų, vis tiek ilgai neištversi, pradės pykinti.
- Ar tiesa, kad gyvenate rančoje toli nuo Holivudo, nors jūsų vyras daug dirba?
- Na, nuolatos būti Holivude jam nebūtina, juk rašyti galima ir namie. Todėl mes seniai išvažiavome iš Los Andželo ir nusipirkome rančą netoli San Francisko. Gyvenimas rančoje mažina stresą. Aš net atpratau nuo automobilių grūsčių ir atvažiavusi į miestą kraustausi iš proto ir nesuprantu, kas vyksta. Rančoje pati auginu kai kurias daržoves. O neseniai apskritai tapau vegetare, pirmiausia, atvirai sakant, tiesiog norėdama patausoti sveikatą ir gyventi kuo ilgiau. Jaunystėje mano racioną sudarė cigaretės, kava ir kokakola, niekada nesportavau. Vienu žodžiu, visai savimi nesirūpinau. Taigi dabar bandau atsigriebti. Nėra prasmės neigti, kad aktorei išvaizda yra labai svarbi. Holivude vyras ir būdamas 60-ies gali likti sekso simboliu, na, o moteris apie tai gali tik pasvajoti.
- Jūs labai uždaro būdo žmogus. Ir jaunystėje tokia buvote?
- Ne, kaip tik jaunystėje labai mėgau bendrauti, buvau atvira ir neslėpiau jausmų. Bet gyvenimas išmokė, kad aktorei, ypač žinomai, protingiau elgtis santūriau. Kad tikrai pasitikėčiau žmogumi, man prireikia daug metų. Aš pernelyg daug ko patyriau iki susitikimo su Deividu, kad leisčiau sau būti pažeidžiamai. Ilgai mokiausi pastebėti raudonas vėliavėles, signalizuojančias: būk atsargi, tai blogas ženklas, gali užsirauti. Tie ženklai paprastai padeda neužlipti ant vieno ir to paties grėblio. Bet ne visada. O prabanga būti pažeidžiamai, subtiliai ir silpnai galima tik esant labai artimiems santykiams, kai šimtu procentų pasitiki žmogumi. Ačiū Dievui, dabar galiu sau tą leisti.
- Jūs taip nusivylėte vyrais, kad pasiryžote 33-ejų viena įsivaikinti? Buvote pasirengusi tapti vieniša mama?
- Esmė - ne nusivylimas. Aš esu labai tvirto charakterio. Ir vieną dieną nusprendžiau, kad negaliu priklausyti nuo vyro. Aš beprotiškai, desperatiškai norėjau vaikų, o to, nuo kurio būčiau galėjusi pagimdyti, taip ir nesutikau. Ir kartą man toptelėjo mintis - nieko nelauksiu, imsiu ir įsidukrinsiu mergaitę. Taip atsirado Klaudija Rouz. O netrukus, kaip žinote, sutikau savo antrąją pusę. Su Deividu sutariame absoliučiai dėl visko. Mes turime vienodą talentą išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp darbo ir šeimos gyvenimo.
- Jūsų vyras kuria ir prodiusuoja labai populiarius Vakarų šalyse serialus. Kodėl jūs nė karto nė viename iš jų nedalyvavote? Nejaugi nebuvo pagundos paprašyti, kad specialiai jums ką nors sugalvotų?
- Tikriausiai todėl, kad mes labai branginame mūsų santykius ir nenorime jais rizikuoti. Nors manau, kad aktoriui turi būti tas pats, kur vaidinti - televizijoje ar kine, kad tik produkcija būtų kokybiška. O serialų dabar sukuriama nuostabių. Ir, ačiū Dievui, nėra žeminančio skirstymo į televizijos ir kino aktorius. Bet aš vis tiek nenoriu grįžti namo iš serialo, su kuriuo yra susijęs mano vyras, filmavimo ir jam skųstis. Nesvarbu, kuo. Nors gali būti, kad kada nors ir padirbėsime kartu.
- O kaip apskritai tapote aktore? Na, suprantama, graži mergina gyvena netoli Los Andželo, Holivudas šalia...
- Buvau tipiška Kalifornijos mergina. Mėgau banglentes ir trainiotis paplūdimiuose su vaikinais. Kartą kirpykloje man buvo patarta dalyvauti vietos grožio konkurse ir aš jį laimėjau. O jį rengęs žmogus ieškojo dar ir aktorių. Jis ir davė man pirmąsias rekomendacijas. Bet prieš gaudama pirmąjį vaidmenį aš ilgai dirbau kasininke prekybos centre. Mano mama visą gyvenimą buvo - dirbo, kaip ji sakydavo - namų šeimininke, mes augome keturi vaikai, o tėvas derindavo kondicionierius. Mama, suprantama, svajojo, kad vaikai padarytų karjerą, kad jiems pavyktų tai, kas nepavyko jai. Tad aš, sukandusi dantis, ir kiurksojau prekybos centre, vaikščiojau į atrankas ir tikėjausi kada nors patenkinti ir savo, ir mamos ambicijas. Bet iš tikro mane pripažino ir nustojo painioti su kitomis aktorėmis tik pasirodžius filmui „Istviko raganos“.
- Kodėl jūs taip retai filmuojatės? Juk vaikai tikrai užaugo.
- Todėl, kad anksčiau filmuodavausi labai daug. Be kino, turiu daugybę kitų pomėgių. Pavyzdžiui, aš piešiu. Mano specializacija - portretai. Vaikai išeidavo į mokyklą, o aš - į savo studiją. Kai kada galėdavau atsisakyti filmuotis dėl to, kad nemėgstu palikti nebaigto portreto (juokiasi). Bet dabar, kai vaikai išskrido iš namų lizdo, matyt, teks ne tik dažniau filmuotis, bet ir prasimanyti papildomų hobių.
- Pastaraisiais metais jūsų partneriais kine būdavo visai jauni aktoriai - Eštonas Kačeris (Ashton Kutcher), Rupertas Frendas (Rupert Friend), Zakas Efronas (Zac Efron)...
- Na, taip, visai vaikai! Jei taip toliau, mano filmams bus suteikiamas griežčiausias reitingas. Bet kadaise aš, 32-ejų, vaidinau Šono Konerio (Sean Connery) herojaus mylimąją, o jam tuomet buvo 60...
- O ko norėtumėte išmokyti savo vaikus?
- Dviejų svarbių dalykų: džiaugtis gyvenimu ir mokėti užjausti. Jeigu tai įaugs jiems į kraują, jų gyvenimas bus turiningas ir sėkmingas.
Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „TV publika“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą