"Mokytojas turi būti gyvas personažas..."

- Mums labiausiai patinka "chemikė", nes kai kurie beveik nė karto šiais metais nebuvom pamokoj, bet jau turim dešimtukus. Mes taip susitarę: užtat mes einam į olimpiadas. Ji turi itin išlavėjusį humoro jausmą, tarkim, kuprines vadina "plaučiais", o kai neišmokstam pamokos, "skelbia karą", sako: "Tu šiandie nemokytinas". Ji labai betarpiška: kartais net prieina ir draugiškai įžnybia. Ir žmogus savas; slyvomis pavaišina. Kai buvo mokytojos Latukienės gimtadienis, visą pamoką valgėme tortą. Čia labai daug būtų galima pripasakoti, bet svarbiau būtų pamatyti tą mokytoją per pamoką, - nuotaikingai kalbėjo dvyliktokai. - Kai pamoka vyksta linksmai, laisvai bendraujama, taip lengviau mokytis, o po pamokos nesijauti išsunktas. Bet labai neįsijaučiam - reikia ribas jausti. Mokytojas geras tas, kuris elgiasi su mokiniu ne kaip skirtingų rangų atstovas, neparodo, kad yra viršesnis ir jis čia įsakinėja, bet gali būti ir geriausias tavo draugas. Mokytoja leidžia pasireikšt tiems žmonėms, kurie daug žino, duoda jiems sunkesnes užduotis, ir silpnesnis mokinys gali ja pasikliauti, kad per pamoką prieis, paaiškins, padės išsikapstyti iš trejeto. Aišku, turi ir pats labai norėti išmokti. Mes žinom, ką būtent mokytoja nori pasakyti tą dieną, ir ji niekada nesutrinka; ta prasme ji - "plieninė".

Muzikos erdvių piligrimas ir pati stipriausia anglistė

Mokiniai sakė, kad mokykloje jaučiasi savaip "įrėminti" ir suvaržyti, ir taip apkrauti mokslais, jog nebelieka laiko "jokiems nukrypimams", bet pripažino, kad kitaip prasidėtų anarchija. Jie nemėgsta "grynai sausų" pedagogų, kurie tik išdėsto dalyką, ir pamoka baigiasi monotoniškai kaip ir prasidėjo, tų, kurie vertina mokinį pagal šio išvaizdą ar aprangos stilių. Pasak jų, iš pirmųjų pamokų pajuntama, koks vyks bendravimas su mokytoju - iš jo balso tono, laikysenos, patirties, ar jis nėra abejingas mokiniams. Jei mokytojas nesugeba sudominti, klasėje kyla šioks toks chaosas, ir mokytojas jo nebesuvaldo. Kitas gali šaukti rėkti per pamoką, bet vis tiek nesuvaldys mokinių, o štai ramusis mokytojas Mačernis niekada nėra pakėlęs balso.
- Mokytojas Pranas Mačernis - labai jaunatviškas, tolerantiškas, laisvas savo vidumi. Jis paįvairina kasdienę rutiną, paverčia pamoką džiugiu įvykiu. Nesistengia kalbėt perdėm taisyklingai, net nebijo tiesiog pasiųst po velnių... Jis vadovauja Šv. Kazimiero bažnyčios chorui (kai kurie iš mūsų ten dainuoja), organizuoja piligrimų keliones į Prancūzijos Tezė (Taize) vienuolyną, kur suvažiuoja jaunimas iš viso pasaulio. Ne, jis ne fariziejiškas moralizuotojas; tai supratingas, žaismingas, įdomus žmogus, nevaržo kitų - toks ir turi būti tikras draugas. Jei grįžę namo klausomės ir simfoninės muzikos, tai reiškia, mokytojas informacijos suteikia tiek, kiek turėtų, ir dar daugiau".
- "Jos nesuprasti tiesiog neįmanoma", - sako jauni žmonės apie "anglistę" Moniką Beniušienę. - "Iš išorės ji atrodo griežta, "monolitas", o kai pabendrauji, pajunti, kokia ji gera psichologė, jos inteligenciją ir erudiciją, ir kad ji mumis iš tikrųjų domisi. Nevengia pajuokauti ir moka susikaupti darbui. Ir net jei ištiktų kokia žmogiška bėda, ji mėgintų suprasti ir padėti". Taip kalbėjo mokinių komiteto nariai Darius Rušinskas, Vilius Pikturna, Aušra Maciūtė, Kazys Rušinskas, Agnė Dolebaitė, Živilė Milašiūtė ir kiti - apie savo gyvenimo Mokytojus.

"Geras mokytojas turi būti šiek tiek "trenktas"

Paklausiau mokytojos Marytės Latakienės, už ką, jos manymu, ją myli mokiniai ir kokie gi jie, šiuolaikiniai patrakėliai? - "Teigiami, labai maloniai bendraujantys ir realiai žiūrintys į mūsų tarpusavio santykius: tai yra suprantantys, kad mokiniai ir mokytojai yra ne antžmogiai, ne antgamtiškos būtybės, o normalūs žmonės, kurie gali susitarti ir pasipykti, pasijuokti ir būti draugai. Neturiu supratimo, už ką jie mane mėgsta; šiaip esu baisuoklis mokytojas, ypač žemesnių klasių mokiniams, kur be drausmės, griežtumo ir reiklumo sunku ką padaryt. Bet vaikai auga ir su jais galima šnekėtis kaip su šiais jaunuoliais, gražiai draugauti, pajusti iš jų sklindančią šilumą ir pritarimą. O jeigu jie išsišoka? Aišku, nervina, tada tramdau", - juokėsi mokytoja.
- "Kiekvienas žmogus turi savo "ego", ir jį reikia gerbti. Jeigu tu žiūri į vaikus kaip į asmenybes, užsimezga abipusis ryšys. Ar jie man neatrodo "pasikėlę"? Kad jie negali "pasikelt", nieko neišmanydami apie meną, bet mes užpildom tą tuščią vietą - auklėji juos "iš kitos pusės" - per muziką, garsą, per giesmę. Muzika yra toks sudėtingas menas, kaip tikslieji mokslai, bet ji turi savo dieviškąją pusę, kuri traukia, ir vaikai veržiasi giedoti... Manau, kad mokytojas turi būti gyvas personažas mokykloje, linksmas, reaguojantis ir surasti raktą į vaiko širdį. Jei randi - draugauji, nerandi - nedraugauji, - kalbėjo mokytojas Pranas Mačernis, o tos bičiuliškos bendruomenės branduoliui susibūrus fotografuotis mokyklos kieme, juokdamasis tarstelėjo: "Geras mokytojas turi būti šiek tiek "trenktas"...