"Namai - tai vieta, kur žmonės tau šypsosi"

"Namai - tai vieta, kur žmonės tau šypsosi"

Per Dalai Lamos XIV susitikimą su žmonėmis Vokietijoje, kurioje jis lankėsi praėjusią savaitę ir šiuo vizitu užbaigė savo turą po Europą, viena iš klausytojų pasiguodė, kad emigravo čia iš Lenkijos ir dabar nebeturi namų. "Vokietijoje esu laikoma lenke, o Lenkijoje - vokiete. Ką daryti, kai neturi savo namų?"

Į šį klausimą Jo Šventenybė atsakė: "Aš irgi benamis. Mes turime tokį posakį: "Vadink namais vietą, kur žmonės tau šypsosi, ir vadink tėvais žmones, kurie tave myli."

Vienintelis kelias į laimę

Po pasaulį keliaujantis 78 metų Tibeto dvasinis vadovas nepailsdamas moko žmones gailestingumo kaip vienintelio kelio į laimę. Rugsėjo viduryje jis aplankė Lietuvą, o praėjusią savaitę savo vizitu pagerbė vokiečius.

[CITATA]

Nedideliame Štainhudo kaimelyje Jo Šventenybė kalbėjosi su vaikais: lauke po didžiuliu tentu susirinko darželinukai ir aplinkinių mokyklų mokiniai. Kreipdamasis į juos, mokytojus bei tėvus, Dalai Lama sakė: mokytis būtina, tačiau nepakanka išsilavinimo, kuris akcentuoja tik materialias vertybes, turite išmokti dirbti su savo protu ir emocijomis. "Mūsų pasaulis tampa vis ankštesnis, ir tai, kas įvyksta vienoje vietoje, atsiliepia kitoje. Septyniems milijardams žmonių, kurie šiandien gyvena žemėje, kyla daugybė problemų, tarp jų prievarta ir karai. Juos mes irgi sukuriame patys."

Kreipdamasis į mažiausius, Tibeto dvasinis vadovas sakė: "Kartais jūs susipykstate, tiesa? Kai aš buvau mažas ir man buvo ketveri, o mano broliui šešeri, mes dažnai pykdavomės ir pešdavomės. Tačiau nepaisant to, labai greitai susitaikydavome ir po keleto minučių žaisdavome kartu. Vyresni žmonės yra labiau linkę puoselėti savo nuoskaudas ir nepraleidžia progos atsiskaityti."

Paskui Dalai Lama pasidomėjo, kurį iš vaikų yra baudęs tėtis. Ir pakėlė ranką pats. "Mano tėvas nepasižymėjo kantrybe ir kartais "palaimindavo" savo sunkia ranka. O dabar pasakykite, kurį iš jūsų baudė mama. Matote - aš nepakėliau rankos, nes mama niekada manęs nebaudė. Sutikite - dienos, kai jūsų tėvai jus apkabina ir šypsosi, kur kas malonesnės už tas, kai jie baudžia."

Vaikų paklaustas, ką mėgsta veikti laisvalaikiu, Jo Šventenybė atsakė, jog dažniausiai skaito knygas. Į klausimą, kaip išlikti geraširdžiam, kai aplink visi pikti, atsakė, kad netgi pats žiauriausias ir pavojingiausias žmogus vis dėlto yra žmogus.

"Kartais žmonės galvoja, kad gailestingumas yra silpnumo požymis, bet tai netiesa, - kalbėjo jis vėliau mažytėje Badeinselio saloje po atviru dangumi susirinkusiems 4 tūkst. žmonių. -Nuoširdus gailestingumas ir pasitikėjimas savimi remiasi į vidinę jėgą, kuri pasireiškia kantrybe ir gebėjimu atleisti. Kartais žmonės mano, kad jų meilė ir gailestingumas naudingi tik kitiems. Jie klysta. Jie gauna tiesioginę naudą įgydami pasitikėjimo savo jėgomis ir proto ramybės.

Kai kurie žmonės mano, jog meilės ir gailestingumo praktika priklauso religijos sričiai, ir jeigu jie neišpažįsta jokios religijos, tai gali pamiršti tas vidines vertybes. Bet meilė ir gailestingumas žmonėms būtini jau vien tam, kad gyventų kartu."

"Mes visi esame tokie patys žmonės. Mus visus pagimdė motinos, maitino savo pienu ir meile, dovanodamos pirmuosius gailestingumo daigus. Dabar mes patys atsakingi už tai, kad šie daigai augtų ir stiprėtų, turime rūpintis kitais žmonėmis remdamiesi žmogiškuoju protu. Paprastas gailestingumas priklauso nuo kitų žmonių elgesio. Jis netaikomas mūsų priešams. Tačiau gailestingumas kaip įgūdis, atsiradęs treniruojantis, yra skirtas visoms gyvoms būtybėms, įskaitant tas, kurios priešiškai nusiteikusios mūsų atžvilgiu."

Pasak Dalai Lamos, kai tik mes įtvirtiname gailestingumą kaip įgūdį, mūsų proto būklė tampa stabilesnė, o tai veda į vidinę ramybę ir taiką, teikia pasitikėjimo savo jėgomis, kuris mažina baimę. "Per didelis susikoncentravimas į save veda prie susvetimėjimo, įtarumo, nepasitikėjimo ir vienatvės, o tai daro mus nelaimingus."

Per susitikimą mažas berniukas Dalai Lamos paklausė, kodėl jis paliko savo šalį. "Tai ilga ir liūdna istorija, - atsakė Jo Šventenybė, - aš tau ją papasakosiu. Vienas kinų rašytojas yra suskaičiavęs, kad tibetiečių, kurie buvo nužudyti per pirmuosius metus, kai kovojo už savo nepriklausomybę, skaičius viršija 300 tūkstančių. Aš palikau savo rūmus Lasoje 1959 metų kovo 17-ąją dešimtą valandą vakaro. Išeidamas nebuvau tikras, kad išgyvensiu iki aušros."

Į klausimą, kokia yra gyvenimo vertė, Jo Šventenybė atsakė: "Aš visada sakau, kad mūsų gyvenimo tikslas - būti laimingiems. Mes neturime jokių garantijų dėl rytojaus ir gyvename tik viltimi. Kai viltys sudūžta - jaučiame skausmą."

Žmones taip pat domino, ar budistų vienuolis bijo mirties. "Mirtis - natūrali gyvenimo dalis. Aš įsivaizduoju mirimo procesą apie penkis kartus per dieną, kad tuomet, kai ji ateis iš tikrųjų, būčiau pasiruošęs", - atsakė Dalai Lama.

AR ŽINOTE, KAD...

Kinijoje reinkarnacija draudžiama įstatymo.

Toks draudimas, iš pirmo žvilgsnio keliantis juoką, ne tik byloja, jog valstybė bando kontroliuoti visas piliečių gyvenimo sritis; iš tiesų juo bandoma sumažinti Dalai Lamos įtaką.

Budistų vienuoliams draudžiama reinkarnuotis ne šiaip sau. Mirus Dalai Lamai ir atsiradus kam nors, kas pareikš esąs kitas Dalai Lama, Kinijos valdžia turės teisę pasakyti: "Pagal mūsų įstatymus, to tiesiog negali būti!"

Dabartinis Dalai Lama gyvena Indijoje nuo 1959 m. Jis tvirtina, kad kitą kartą neatgims Tibeto teritorijoje, kad išvengtų Kinijos spaudimo.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder