Trisdešimt trejų metų šalies ūkio viceministras Nerijus Eidukevičius gimė ir 18 metų gyveno Klaipėdoje, todėl laiko save klaipėdiečiu. Čia gyvena jo tėvai ir brolis. "Klaipėda man labai brangi. Tai miestas, turintis savo veidą, visada traukiantis sugrįžti."
- Gyvenimas privertė, - nusišypso viceministras. - Išvažiavau studijuoti Vilniaus universitete. Studijų metais užsimezgė verslo bei kitokie santykiai, ir jie surišo mane su Vilniumi. Kol kas dar tenai laiko...
- Aš ir Vilniuje galiu pasilinksminti, - šypsosi viceministras. - Nemanau, kad pareigos to neleidžia daryti. Tik kad linksmybėms nėra laiko. Į darbą išeini ryte, o grįžti naktį. Dažnai net savaitgalį būnu darbe. Pasilinksminti, tarkim, iki ryto, kaip mėgsta studentai, per daug problemiška. Žinau, kad kitą dieną turėsiu dirbti. O dvi valandas pamiegojęs gerai nepadirbsi.
- Tokį dalyką kaip karjera iš dalies lemia atsitiktinumas. Bet prieš tai vis dėlto reikia šį tą nuveikti. Turi būti pasiekęs tam tikrų rezultatų, kad žmonės tavimi pasitikėtų, matytų, ką sugebi. Eugenijus Maldeikis, tuomet ėjęs ministro pareigas, prieš mane pakviesdamas, metus stebėjo ir vertino. Vėlesni ministrai - Gentvilas, Čėsna, patyrinėję mane kurį laiką, taip pat nutarė, jog esu tinkamas eiti šias pareigas. Taigi viceministru dirbu beveik trejus metus.
- Jauni, energingi, protingi žmonės, kurie ateina įgiję išties daug žinių, puikiai išsilavinę, yra labai vertingi. Jie iš tikrųjų gali padaryti daug. Bet džiaugiuosi, kad virš jų ir manęs yra ministras, turintis didžiulę valdymo patirtį, tą jaunatvišką energiją galintis pasukti teisinga kryptimi, kad ji nebūtų iššvaistyta.
- Taip. Susipažinome universitete. Ji studijavo tą pačią specialybę, ekonomiką, tik kitoj grupėj. Abu buvome grupių seniūnai, tad mudu siejo dar ir formalūs santykiai, kai reikėdavo ginti savo grupių interesus. Mūsų bendravimas iki vedybų buvo gana ilgas, labai permainingas, bet rezultatą turime. Gyvename kartu berods aštuonerius metus.
- Kartais tai yra problema, o kartais - išsigelbėjimas. Galime vienas kitam ištiesti pagalbos ranką, o kitą sykį paskęsti tokioj diskusijoj, kuri nuves visai ne ten, kur norėtum...
- Taip, Gretą Patriciją. Jai ketveri.
- Su šia problema susiduria visos šeimos, kuriose tėvai intensyviai dirba. Stengiamės kaip nors tą dėmesio trūkumą atlyginti, tačiau tos "kompensacijos" - irgi sudėtingas daykas, nes yra pavojaus persūdyti... Greta jau pradeda suprasti, kas yra darbas. Mūsų vaikas yra net dienos režimą pakeitęs - eina gultis dvyliktą nakties, kad sutiktų savo tėvus vakare ir galėtų pabendrauti. Užtat keliasi vėliau.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą