Taminskas: geležinkelių infrastruktūrai iki 2030-ųjų reikės 800 mln. eurų

Anot jo, artimiausių poros metų darbams užteks „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) lėšų, tačiau vėliau daugiau jų reikės skirti iš valstybės biudžeto.

„Trumpuoju laikotarpiu geležinkeliai iš savo resursų lėšas suras. Ilguoju laikotarpiu dėsime tą poreikį ant stalo formuojant biudžetus. 

Tai trumpasis laikotarpis – šie ir kiti metai – yra keliasdešimt milijonų eurų, ilgasis laikotarpis – iki 2030-ųjų – skaičiuojame per 800 milijonų eurų (poreikį – ELTA). Lėšos būtų naudojamos bendrai visai infrastruktūrai“, – trečiadienį žurnalistams sakė J. Taminskas.

LTG infrastruktūros įmonės „LTG Infra“ vadovas Vytis Žalimas anksčiau teigė, kad esamos geležinkelių infrastruktūros atnaujinimui trūksta maždaug 350 mln. eurų ir kad beveik visos investicijos dabar skiriamos europiniam „Rail Baltica“ vėžės projektui.

Kaip skelbė ELTA, gegužės pradžioje Lietuvoje įvyko dvi geležinkelių avarijos. Kėdainių rajone esančioje Gudžiūnų stotyje nuo geležinkelio bėgių nuriedėjo trys skaldą gabenę vagonai. 

Sąstatas, kurį sudarė apie 20–30 vagonų, vyko iš Radviliškio į Kauno pusę, Palemoną.

Kitas incidentas įvyko Kauno rajone esančioje Jiesioje, kai nuo vėžės nuriedėjo iš Duisburgo važiavęs lokomotyvas ir 4 krovininiai vagonai. 

Avarija įvyko Rokų seniūnijoje, Vingytės kaime, Upės gatvėje, kelio Jiesia–Rokai 44 kilometre.

Dėl incidentų kuriam laikui buvo sutrikęs traukinių eismas abiejose vietovėse, tačiau šiai dienai judėjimas geležinkeliais yra visiškai atkurtas.

Teisingumo ministerijos Saugos tyrimų skyrius pradėjo avarijų saugos tyrimus, veiksmų ėmėsi ir Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA).

LTG savo ruožtu inicijavo komisiją, kuri tiria avarijų Kėdainių ir Kauno rajonuose priežastis. Skelbiama, jog komisiją sudaro visi LTG aukščiausio lygio vadovai ir verslo atsparumo komanda.

Bendrovė taip pat ketina parengti papildomas saugos priemones, kurios būtų įdiegtos į šalies geležinkelių sistemą.