Aš esu sutikęs dorai gyvenančių žmonių, tačiau kažin ar jie leistų sau garsiai svarstyti apie savo šventumą. galbūt tai padarys kiti. Vėliau, praėjus laikui. Kad ir kaip ten būtų, kalbame ne apie konkrečias pavardes ar pasaulio tuštybę, bet apie tam tikrą gyvenimo būdą.
Ką tai turi bendra su filmu "12"?
Galbūt esu per daug tikras, tačiau manau, kad tie, kurie atidžiai pažiūrės mano filmą, panašaus klausimo neturėtų likti. Tikiuosi žmonės supras: aukoti save dėl kitų yra be galo sunku, tačiau tai vienintelis būdas išsigelbėti. Ir kalbama visai ne apie gyvenimą ar sveikatą. Tiek ir tereikia: paaukoti dalelę įprasto komforto ir šilumos, pasidalinti su artimu ar tolimu, o mes dažnai esame tam nepsirengę. Tai itin aktualu mūsų "glamūriškais' žvilgančiais laikais, kai pagrindiniu būties tikslu tapo maksimalaus komforto siekimas. Pagrindinėmis vertybėmis neturėtų būti tik tos, kurias galima nupirkti ar paliesti rankomis. Apie tai seniai norėjau pasakyti, ir šiandien esu labai laimingas, kad Dievas suteikė šansą nufilmuoti "12".
Juostoje nėra blizgesio, prabangos ar didelių mastų, bet yra skausmas, kurį aš laikiau savo pareiga parodyti kitiems. Tegu ne visi su manimi sutiks, priims šią poziciją, supras ją, tačiau nors susimąstys, ir to jau bus daug.
Ar esate patenkinti savo pasirinktais aktoriais, nė vienu nenusivylėte?
Ne, dėl visų pataikiau tiesiai į dešimtuką. Dauguma jų teatro aktoriai, ir visus juos aš labai myliu. Beje, neatsisakyčiau kada nors su tais pačiais aktoriais sukurti ir spektaklį "12". tai, kad juostai parinkti teatro aktoriai, labai padėjo - man nereikėjo ilgai aiškinti, kas yra repeticija ir kam jos reikalingos. kartais mes užsisėdėdavome iki keturių valandų ryto. Žmonės, žinoma, nebesilaikydavo ant kojų, tačiau kiek atradimų padaryta kolektyvinės kūrybos atmosferoje. Vaidino linksmai, azartiškai, nuolatos improvizuodavo, lengvai sutikdavi peržengti įvaidžių, prie kurių žiūrovai pripratę, ribas. Nutikdavo ir jaudinančių momentų. Valentinas Gaftas atvažiuodavo po vakarinio spektaklio, įeidavo į filmavimo paviljoną ir palikdavogėlių puokštę mano mašinoje. Žvaigždė, didis artistas kaip vaikas džiaugdavosi mūsų bendru darbu. Ir aš buvau laimingas susitikęs su juo ir visais kitais...
Ar atsisakiusiųjų dirbti buvo?
Olegas Menčikovas paliko projektą pora dienų prieš prasidedant filmavimui, nors, atrodo, dėl visko buvome susitarę. Kažkas jį sustabdė. Taip nutinka.
Labai susipykote?
Kodėl? Juk matote, kad Olegas dabar filmuojasi mano naujojoje juostoje... Žinoma, aš nusivyliau, o ir situacija tapo sudėtinga, kadangi filme "12" Menčikovui buvo skirtas svarbus, raktinis - vaidmuo. Vis dėlto galiu jį suprasti. Manau, kad jis dar vidujai nesubrendo, kad pakeistų įprastą savo įvaizdį. Tai pavojingas dalykas: kada nors vis tiek reikės sugriauti stereotipus, svarbu nepraleiti momento. Su "12" viskas taip susitvarkė, kad į Olego vietą atėjo Serioža Makoveckis. Jis kažkada man skambino, skundėsi, kad niekas jo nefilmuoja. Tuomet aš sugalvojau, kaip atsisakyti jo paslaugų, tačiau prisipažinsiu, kad jo neįvertinau. Taigi dabar aš jam paskambinau ir neprisistatęs paklausiau: "Ar Dievu tikite?". Jis nepažino mano balso: "Kas čia skambina?" O aš tęsiau: "Pirmiausia atsakykite į klausimą: ar į bažnyčią einate?" Sergejus atsakė, kad taip. "Jus išgirdo", - sakau ir tik tada paaiškinau reikalą, įspėjęs, kad reikės atsisakyti kitų projektų. Makoveckis nė sekundės nedvejojo ir suvaidino puikiai. Manau, kad šiuo metu jis yra vienas geriausių aktorių šalyje.
Į Veneciją važiavote laimėti?
Kodėl taip manote?
Juk pats pasakojote apie savo perfekcionizmą.
Perfekcionizmo esmė ne prizas, o produkto kokybė. Taip, stengiuosi pasiekti absoliutą kiekvienoje scenoje. Nekenčiu atsainumo ir atsitiktinumų, visada siekiu profesionalumo. Šiuo atžvilgiu aš tikrai perfekcionistas. Tačiau ne dėl apdovanojimų.
Michalkovas negali susimauti, išvažiuoti iš konkurso tuščiomis rankomis?
Vėl mane su kažkuo painiojate. Tiesa, nemėgstu pralaimėti. Tačiau mano logika pragmatiška: labai svarbu, kad juosta būtų pastebėta, o Venecija - puikus tramplinas parodyti savo darbą pasauliui. Aš nesu dangaus gyventojas, kuriantis amžinybei ir negalvojantis apie gyvenimo prozą. Nuolatos prisimenu, kad teks grąžinti tai, ką pasiskolinau sukurti "12". O dar norėtųsi ir šiokį tokį pelną gauti. Galiu pasakyti, kad už "12" kol kas negavau nė kapeikos. Nei kaip aktorius, nei kaip režisierius, nei kaip prodiuseris, nei kaip scenarijaus autorius.
Parengė Lina SKRUIBYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą