Šiandien - Kovo 8-ąją - šalies vyrai gėles teikia jiems brangioms moterims. Tačiau Tarptautinė moters diena džiugina toli gražu ne jas visas. Vyrams - tai tikra mįslė, kaip pasveikinti moterį, kad ši liktų patenkinta? Atsakymą, kaip nustebinti, vyrai turi rasti patys, - įsitikinusi nusipelniusi šalies aktorė Eglė Gabrėnaitė.
- Šiandien yra Tarptautinė moters diena, ką ji jums kaip moteriai reiškia? - „Vakaro žinios” paklausė E.Gabrėnaitės.
- Pasakysiu atvirai, niekada šios dienos nešvenčiau. Šią dieną taip ir matau amžinai nuliūdusius vyrus su nulinkusiomis tulpėmis. Va, šiandien kaip tik vaidinsiu „Kapinių klubą”. Visada Kovo 8-osios proga taip išeina, kad aš vaidinu.
- Tai ką vyrams daryti? Kaip sveikinti moteris, kad šios neįsižeistų?
- Nežinau, aš įsižeisiu - aišku, juokauju.
- O jeigu šiandien negaus gėlių tos, kurioms Kovo 8-oji - svarbi diena?
- Šiais laikais į nieką rimtai negalima žiūrėti, su humoru viską reikia vertinti. O jeigu jau labai norisi tos gėlės, galima ir pačiai nusipirkti. (Juokiasi.)
- Ar reikia progos gėlei, geram žodžiui?
- Na, aš bjauri moteriškė. (Juokiasi.) Man nieko nėra baisiau už vyrą su „bukietu”. Į pasimatymą atnešdavo gėlių - na, ir kur jas dėt? Įteikti dovaną, kad nebūtų banalu, yra didžiulis menas. Dabar pasaulį valdo racionalumas, pirmas klausimas visada būna: kiek mokėsi? Mano senelis sakydavo, kad negalima klausti, kiek mokėsi, pirma reikia darbelį padaryti.
- Kas pakeičia jums gėles?
- Mano katė man pakeičia ir gėles, ir viską.
- Kokia priežastis, kad nemėgstate Kovo 8-osios? Tokiose šventėse mažai nuoširdumo?
- Man vienas studentas yra pasakęs, kad labai nemadinga būti atviram, tai vos nenukritau. O kai esu tarsi priversta švęsti, visada noriu daryti priešingai. Vis galvoju, kodėl liepos 1-oji negali būti Naujieji metai? (Juokiasi.) Mokytojai mano kažkada yra pasakę, kad aš esu visiškai nekolektyvinis žmogus. Prisimenu, per Kovo 8-ąją tėtis pirkdavo gėlių ir mamai, ir man, bet tos šventės baigiasi kartu su vaikyste.
- Ar ne liūdna, kad jausmas iš vaikystės nebelydi?
- Ne, yra kiti malonumai. Mane supa jauni žmonės, studentai, su kuriais bendrauti man labai įdomu. Tik man jų labai gaila, nes dabar labai neįdomūs laikai - mes laimingesni buvome. Žinojome, kas yra bendravimas, kas yra važiuoti naktį pas draugą, kuris paskambino ir pasakė, kad jam liūdna. Kai viešėjau Amerikoje, pasakojau vietiniams, kaip mes draugus lankydavome vidury nakties, kai jiems būdavo liūdna. Imdavai taksi, ir viskas. Net į galvą neateidavo nevažiuoti. Ir amerikonai sakė, Dieve, kaip taip galima? Jūs gi žmogui miegą sutrukdėte. Mat amerikiečiai prieš pusę metų vizitus suplanuoja. O dabar pas mus irgi Amerika tiesiogine šio žodžio prasme. Jau be atskiro skambučio neužvažiuosi pas bičiulį. Tai yra baisu ir liūdna.
- Kokias šventes jums malonu švęsti, gal valstybines?
- Valstybines šventes švenčiu, kai būnu kur nors užsienyje, gastrolėse. Dieve, kokia man nuostabi ta Lietuva iš tolo! Kokia ji graži, kai grįžtant lėktuvas skrenda jau Lietuvos teritorijoje, man net širdis apsąla. Gražiausios Ispanijos, Italijos, Islandijos vietos neprilygs savos Tėvynės grožiui. Būdamas toli nuo savo šalies pajunti, ką tau reiškia savi namai ir kas tau svarbu. Gerai yra pasakęs vienas bičiulių: Tėvynė yra Kauno Šančiai ir namukas, kuriame gimei - va čia yra Tėvynė. Valstybinės šventės turi prasmę. Dar šventė man anūko gimtadienis, anksčiau močiutės, mamos, tėčio gimtadieniai.
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą