Olga Žalienė: "Gyvenimas nėra vien tik šeima"

APIE GIMTADIENĮ. Apskritai man gimtadienis nėra reikšminga diena. Gyvenimas ne metais matuojamas. Juo labiau moters...

VAIKYSTĖS DOVANOS. Didžiausia dovana vaikystėje, kurią atsimenu, buvo baltos čekiškos dailiojo čiuožimo pačiūžos, kurias tėvas parvežė iš Vilniaus. Man tuo metu buvo gal 12-13 metų. Kiti vaikai man labai pavydėjo. Eidavom į Gargždų parke esančią čiuožyklą, kur dabar yra futbolo stadionas. Tais laikais čiuožykloje skambėjo muzika, aikštelė buvo apšviesta. Rinkdavosi daug žmonių ir smagiai leisdavome laiką. Ir ledai, ir pyragai, ir visokiausi sausainiai tais laikais buvo skanėstai, kurių negaudavai dažnai. Labai norėdavosi šokolado. Tortą visada iškepdavo mama. Gyvenime nesu valgiusi skanesnio "Napoleono".

APIE GYVENIMĄ. Antros gyvenimo serijos nebus, todėl gyvenu taip, kaip atrodo reikalinga man pačiai.

APIE PRAEITĮ. Aš į praeitį nesigręžioju. Džiaugiuosi tuo, ką turiu šiandien. Ir stengiuosi savo gyvenimo neplanuoti. Jis teka pats.

APIE SAVE. Esu optimistė, pirmiausia sangvinikė, su tam tikru choleriškumo atspalviu. Mano ūgis - metras šešiasdešimt, batų dydis - 37. Akių spalva šiaip buvo žydra, dabar papilkėjo.

NAMAI. Mėgstamiausia vieta namuose - virtuvė.

APIE PRIETARUS. Jų neturiu, bet jei matau, ką padariau ne taip, stengiuosi viduje įvertinti ir save nubausti.

APIE ANGELUS SARGUS. Kartą po labai sunkios darbo dienos važiavome iš Vilniaus į namus. Aš vairavau, o kartu važiavo dar keturi žmonės. Siautė pūga ir matėsi tik provėžos. Vairuoti buvo sudėtinga, jaučiau, kaip visa nugara suprakaitavo, ir, likus iki namų maždaug 35 kilometrams išslydome, iš vėžių, automobilį sumėtė, jis kelis kartus apsisuko ir per žalią juostą išlėkė į priešingą autostrados pusę, sustojo ant pat stataus kelio krašto. Spėjau tik pagalvoti - verstis versimės, bet gal visi liks gyvi?

LAIMINGO SKAIČIAUS neturiu, bet dažnai save pagaunu ties septynetu. Jeigu reikia sugalvoti kodą, visada iš kažkur atsiranda septyniukė.

VAIKYSTĖS SVAJONĖS. Buvo momentas paauglystėje, kai tikrai galvojau, būsiu žurnalistė arba atstovė spaudai, arba sekretoriato vadovė.

PRISIMINIMAI. Mokykloje buvau aktyvi, gerai mokiausi, dalyvaudavau įvairiuose būreliuose, dainavau chore, baigiau muzikos mokyklos fortepijono klasę. Kartais vietoje muzikos pamokų bėgdavau su merginomis pažaisti tinklinį. Gyniau mokyklos garbę ir baseino takeliuose. Žodžiu, tikrai buvau ne angelas. Kartu su klasiokais ir iš pamokų pabėgdavome, ir slėpdavomės mokyklos tualetuose, ir kitokių pokštų iškrėsdavome.

APDAIRUMAS. Visada žinojau, kad direktorius po iškrėstos mano išdaigos būtinai skambins mano mamai, kuri tuo metu dirbo vykdomajame komitete. Tokiu atveju aš po mokyklos visada tiesiu taikymu bėgdavau pas mamą, kad pirma galėčiau prisipažinti. Svarbiausia buvo prisipažinti ir laiku atgailauti.

APIE SPORTĄ. Man tai yra emocinė nauda. Po sunkios darbo dienos treniruotėse aš labai atsipalaiduoju, išsikraunu ir nusiraminu. Gaunu didžiulę dozę laimės hormonų. Tų, kurie ir be sporto jaučiasi patenkinti bei laimingi, versti sportuoti per jėgą neverta.

APIE AUKLĖJIMĄ. Nors buvau labai stropi mokinė, teisinga mergaitė, tėvai vis tiek auklėjo labai griežtai. Netgi būdama vienuoliktokė 10 valandą vakaro privalėjau būti namuose.

PRISIMINIMAI. Esu išsaugojusi nuotraukas iš darželio, kur net vestuvės yra žaidžiamos. Ir aš šalia berniuko nufotografuota su nuotakos veliumu ant galvos. O vienuoliktoje klasėje pirmąjį rimtą pasimatymą paskyrė klasiokas. Mūsų bendravimas vyko ir toliau, bet iki rimtos draugystės neišsivystė.

APIE MAISTĄ. Labai mėgstu jūros gėrybes. Kai nuvažiuoju į Ameriką pas savo anūką, tai marti visada nuveža į kokį žuvų restoraną paragauti krabų.

KULINARIJOS PASLAPTYS. Moku gaminti skanų plovą, mėgstu skaniai pagaminti troškintą menkę. Šaldytuve privalo būti grūdėta varškė, fermentinis sūris, pomidorų, salotų gūžė. Nesu rūkytų mėsos gaminių mėgėja, todėl jų gali ir nebūti.

DIETOS. Teko reguliuoti mitybą. Kartais gana drastiškai. Porą savaičių vartodavau daug skysčių, valgydavau daug baltymų ir visai be druskos. Tai davė naudos.

FOBIJOS. Jaučiu aukščio baimę, bet tai nėra paniška baimė.

POILSIS. Mėgstu vaikščioti prie jūros. Patinka grybauti. Aš, matyt, kaip žvejas, kuris sugavo žuvį, gaunu adrenalino dozę suradusi grybą. Vaikštau aplink jį, apžiūrinėju, čiupinėju, žaviuosi, koks jis yra gražus.

APIE SPALVAS. Mėgstu visokias šiltas spalvas. Man labai graži oranžinė spalva. Jeigu kalbėsime apie drabužius, tai žiemą rengiuosi tamsiais drabužiais, o vasarą - šviesiais.

APIE KNYGAS. Tai, ką dabar skaitau "nekabina" manęs taip, kaip būdavo paauglystėje, jaunystėje. Gal todėl, kad dabar labiau pažįstu gyvenimą. Iš anų laikų įsiminė Čingizo Aitmatovo "Ilga kaip šimtmečiai diena".

MĖGIAMIAUSI KVEPALAI. "Hugo Boss Femme".

APIE AUTOMOBILĮ. Šiuo metu važinėju "Kia Cee'd" automobiliu. Už greitį bausta esu labai seniai. Dabar stengiuosi nepažeidinėti eismo taisyklių.

APIE KITUS PRIE VAIRO. Labiausiai nervina kitų vairuotojų nerimastingumas. Kai blaškosi, bando aplenkti pro vieną ar kitą pusę.

APIE SAVIKRITIKĄ. Esu savikritiška. Kartais suprantu, kad nesu tas žmogus, kuris viską išsianalizuoja iki pat detalių ir smulkmenų. Neretai vadovaujuosi daugiau intuicija nei emocijomis. Kai emocijos užvaldo, stengiuosi atsitraukti, nespręsti greitai, o duoti sau laiko pagalvoti.

APIE PINIGUS. Tai yra priemonė gyvenimo kokybei užtikrinti. Gerai, jei nieko nenori daugiau nei gali turėti, jei tiek, kiek turi, tiek ir užtenka.

APIE NEPRIKLAUSOMYBĘ. Aš esu iš tų moterų, kurioms nepriklausomybė labai svarbi. Bet kartais pavargstu priimti sprendimus. Norėčiau, kad tai darytų kas nors kitas.

APIE APKALBAS. Aš girdžiu tik tai, ką noriu girdėti. Negyvenu remdamasi kitų žmonių nuomone. Priimu sprendimus, kurie man atrodo tinkami.

IDEALO PAIEŠKOS. Kai buvau jauna, svaigau nuo šeimos idealo. Ištekėjau anksti, svajodama apie idealų vyrą, trejetą vaikų... Tai buvo rožinės svajonės. Vedybinis gyvenimas nepavyko, bet jis privertė perkainoti vertybes. Po skyrybų aš save atradau kitur - darbe. Gyvenimas nėra vien tik šeima.

VERTYBĖS. Stiprybės ir garbingumo mane išmokė tėvai.

VADOVĖS PRANAŠUMAI. Visada galvojau, jog moteriai vadovauti yra sunkiau nei vyrui. Tačiau laikui bėgant suvokiau, jog gal mums lengviau - esame ne tokios kategoriškos, turime daugiau diplomatijos, nujaučiame kai kuriuos niuansus, dažnai vyrams nematomus.

APIE MITUS. Dauguma vyrų, gal negalvodami nieko blogo, tiesiog mano, jog ant gležnų moteriškų pečių užversti didelę atsakomybės naštą kažin ar reikia. O jeigu nesusitvarkys, o jeigu nepajėgs išspręsti užgriuvusių problemų?

TOBULAS VYRAS. Vyras visada turi turėti tikslą, kažko siekti gyvenime, turėti humoro jausmą. Negali būti lepšis. Moteriai visada smagu, kai šalia yra tikras vyras, kuris ja rūpinasi, ją gina, parodo, kad ji yra gerbiama ir mylima.

APIE GĖLES. Man labai gražu daug tulpių. Geltonos, baltos.

APIE ĮŽYMYBES. Šiuo metu kažkokio vieno aktoriaus išskirti negaliu. Aišku, paauglystėje patiko Alenas Delonas. Gal šiuo metu galėčiau išskirti aktorių Roberą De Nirą.

KELIONĖS. Siūlyčiau aplankyti Keniją. Nuostabi gamta. Galima pamatyti natūralioje aplinkoje daug egzotiškų gyvūnų. Ir kontrastai. Pavyzdžiui, Nairobis su baisiais varganais gyvenamaisiais rajonais su nevaldomu judėjimu gatvėse. Nors gyvenome fantastiškuose apartamentuose, bet jie buvo aptverti spygliuota viela ir nutašytais aštriais kuolais. Taip viešbučio gyventojai saugomi nuo smurtautojų ir kitų ginkluotų Nairobio niekdarių.

APIE EGZOTINIUS PATIEKALUS. Kenijoje teko paragauti ir antilopės, ir krokodilo mėsos. Nepasakyčiau, kad kažkas ypatingo.

APIE MEILĘ. Tikiu meile iš pirmo žvilgsnio, tačiau man to niekada neteko patirti.

APIE LANKSTUMĄ. Mane perkalbėti, priversti pakeisti nuomonę nėra labai sunku, jeigu tai daroma argumentuotai, aš tikrai įsiklausau į argumentus.

APIE PRINCIPUS. Pagal kitų dūdelę šoka tik paviršutiniški žmonės.

APIE PRABANGĄ. Gal kitiems gyventi prabangiai yra labai svarbu, bet tikrai ne man.

APIE AUGINTINIUS. Namie aš jų neturiu, bet man labai patinka šunys, tačiau jiems reikia skirti daug dėmesio. Esu labai atsakingas žmogus, esu užsiėmusi, tad negaliu jiems skirti daug laiko.

GYVŪNŲ NETEKTYS. Į gyvūnų ligas ir jų netektis neįmanoma ramiai žiūrėti. Kiekviena netektis tave paliečia ir palieka gyvą žaizdą. Jautiesi kaip praradęs artimą žmogų. Atsimenu pirmojo delfino kritimą - muziejuje tada buvo gedulas, darbuotojai verkė.

APIE KITUS. Žmonėse patinka atsakomybė, atvirumas, nuoširdumas. Labiausiai nepatinka bukumas, kai žmogus net nesistengia išgirsti kitą ir įsileisti į smegenis to, ką tu jam sakai. Nepatinka ir veidmainystė, prisitaikėliškumas.

APIE GALIMYBES. Jeigu būtų galimybė ką nors keisti gyvenime, keisti nekeisčiau, bet kai ką daugiau padaryčiau. Kitiems nuolat kartoju - nieko neatidėliokit vėlesniam laikui.

DIDŽIAUSI IŠŠŪKIAI. Didžiausias stresas buvo tada, kai rengėme Delfinariumo rekonstravimo detalųjį planą. Buvo balansuojama ties galėsiu-negalėsiu.

APIE KLAIPĖDĄ. Dažnai galvodavau, kaip įpūsti energijos uostamiesčiui. Energijos yra aplink, bet viduje, kai mieste vaikštai, tu nematai to judėjimo. Vasarą čia suvažiuoja svečių, bet kai atvyksti į Vilnių, kad ir žiemą ir pamatai srautą vaikščiojančių žmonių, supranti, kad Klaipėda neišlaikė prieš dešimtmetį užtaisyto tempo. Nebuvo teisingai sudėlioti akcentai ir kažkas svarbaus buvo praleista.

PALINKĖJIMAI. Mums reikia nepamiršti, kad turime jūrą. Mėginkime identifikuoti save Klaipėdoje, kaip poilsio, turizmo vietoje, nes turime viską, o mes kažkaip atiduodame iniciatyvą Palangai, Šventajai, Neringai...

PROGNOZĖS. Klaipėda po 100 metų bus labai gyvybingas miestas, tikrai bus daugiau gyventojų, negu yra dabar.

APIE GYVENIMO LAIKRODĮ. Pats geriausias mano gyvenimo laikotarpis buvo, kai man sukako 40. Jeigu galėčiau sustabdyti gyvenimo laikrodį, šioje vietoje jį ir sustabdyčiau.

Dosjė

Olga Žalienė Lietuvos jūrų muziejuje dirba nuo 1979 m., direktorė - nuo 2002 m.

2006 m. išrinkta metų klaipėdiete, 2007 m. apdovanota ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medaliu.