Po stažuotės NASA klaipėdietis svarsto, kaip įgytą patirtį pritaikyti Lietuvoje

Jaunuolis neslepia, kad jam būtų labai malonu grįžti į NASA dirbti, bet pirmiausia jis savo žinias nori skirti tėvynei.

Kaip reagavote, kai sužinojote, kad būsite vienas iš tų, kurie šią vasarą buvo pakviesti stažuotis į NASA? Kaip ruošėtės šiai stažuotei?

Be abejo, apėmė džiaugsmas ir palengvėjimas, jog pavyko pereiti atranką ir turėsiu galimybę keliauti į NASA. Konkursą organizuoja ir atrankas vykdo Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra, o stažuotę finansuoja Švietimo ir mokslo ministerija. Ruošimasis stažuotei po rezultatų paskelbimo nebuvo kažkuo ypatingas ar labai įdomus, kadangi tiesiog reikėjo ruošti dokumentus dėl stažuotės, vizos bei išsiaiškinti dėl gyvenimo sąlygų NASA bazėje. Taip pat reikėjo sėkmingai užbaigti studijų metus, todėl nemažai laiko bei pastangų pareikalavo neužbaigtų užduočių atlikimas universitete bei ruošimasis egzaminų sesijai.

Galbūt vertėtų paminėti tai, kad daugiau ilgalaikio ruošimosi buvo prieš pateikiant paraišką stažuotei, kadangi tam ruošiausi daugiau nei metus. Pirmą kartą apie galimybę stažuotis NASA pamačiau dar studijuodamas pirmame kurse, tačiau paraiškos tą kartą neteikiau, kadangi dar net nebuvau baigęs pirmojo semestro, be to, neturėjau jokių pasiekimų, kurie reikalingi varžantis dėl stažuotės. Pamenu, kaip tada nusprendžiau, kad kuo daugiau užsiimsiu papildoma akademine veikla po paskaitų, toliau sieksiu aukščiausių įvertinimų universitete bei teiksiu paraišką antrame kurse, kadangi tikėjausi, jog iki to laiko jau turėsiu ką aprašyti svarbiausioje paraiškos pasiekimų skiltyje. Kaip dabar rodo rezultatai, tai ir pavyko padaryti.

Ne vienas NASA įsivaizduoja tarsi vietą iš fantastinių filmų. Kokį įsivaizdavimą turėjote jūs prieš išvykdamas? Ar realybė labai skyrėsi nuo įsivaizdavimo.

Prieš išvykdamas tikėjausi, jog pamatysiu modernų ir naujausiomis technologijomis užpildytą mokslinį centrą. Realybė šiek tiek skyrėsi nuo mano minčių, kadangi NASA Ames tyrimų centras iš išorės tikrai neatrodė modernus - tai yra ganėtinai sena karinė bazė, kurios nemaža dalis pastatų buvo statyti dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Vis dėlto pagrindinėje centro dalyje, kur reikia specialaus leidimo norint patekti, tikrai netrūko modernių pastatų bei įrenginių, kurių galima rasti tik dar keliose vietose pasaulyje, o ir visa tyrimų centre vykdoma veikla bei dirbantys žmonės leido suprasti, kad tai yra naujausių technologijų kūrimo vieta.

Papasakokite, kaip vyko pati stažuotė. Ką veikėte visas 10 savaičių?

Pirmąją savaitę daugiausia vyko susipažinimas su savo mentoriais, kitais atvykusiais studentais, su pačia tyrimų centro veikla, buvo pristatyta, kokiu būdu mes, stažuotojai, prie to prisidėsime. Taip pat pirmas kelias savaites vyko saugaus darbo mokymai, reikėjo gauti specialius leidimus patekti į pagrindinę centro teritoriją, kur vėliau ir praleidome didžiąją dalį laiko.

SAUGUMAS. NASA saugumo reikalavimai ypač sustiprinti, tad Kristijonui Kerekeš pirmas dvi savaites buvo sunku patekti net į savo darbo vietą.

Po pirmųjų įvadinių savaičių bei apsipratimo NASA Ames tyrimų centre, prasidėjo intensyvus darbas. Darbo diena mūsų komandai dažniausiai prasidėdavo apie 9 valandą ryto, o baigdavosi apie 18-19 ar kartais net 20 valandą, tačiau tokį darbo laiką buvo susikūrusi pati mūsų komanda, kadangi dirbti buvo įdomu ir kartais net nepamatydavome, jog laikas baigti dienos darbus. Kartais per darbo dieną susitikdavome su mokslo atstovais iš kitų šalių, jiems pristatydavome mūsų atliekamus darbus.

Paskutinės savaitės, be įprastinio darbo laboratorijoje, dar buvo skirtos per stažuotę atliktų darbų pristatymams ruošti bei patiems pristatymams.

Kokį įspūdį padarė NASA darbuotojai?

Ta dalis NASA darbuotojų, su kuriais man pavyko susipažinti, paliko labai gerą įspūdį. Jie išties labai protingi ir atsidavę savo darbui. Tai labai malonūs ir draugiški žmonės, kuriems įdomu papasakoti apie savo veiklą, dalintis žiniomis. Jei tik prireikdavo kokios nors pagalbos, jie visada buvo pasiryžę padėti. Be to, bent jau mano mentorius buvo susirūpinęs, jog iš šios stažuotės parsivežčiau kuo daugiau naudingos patirties, todėl nuolatos diskutuodavome apie tai, kokius darbus vertėtų atlikti toliau, jam rūpėjo mūsų nuomonė ir jis į ją atsižvelgdavo.

Ką veikdavote laisvalaikiu?

Laisvalaikiu bendraudavau su kitais stažuotojais tiek iš Lietuvos, tiek iš kitų šalių. Pasitaikė ir galimybių pakeliauti po apylinkes, susipažinti su Silicio slėniu bei Kalifornija. Aplankėme San Franciską, kelis muziejus bei gamtos parkus, plaukėme stebėti banginių Ramiajame vandenyne, o NASA suorganizavo išvyką į vieną Silicio slėnio robotikos įmonę, tad veiklos laisvalaikiu tikrai netrūko.

Ar NASA susidūrėte su aukšto saugumo reikalavimais?

Taip. Pirmas dvi savaites buvo sunku patekti net į savo darbo vietą, nes būtinai reikėjo NASA darbuotojo palydos, buvo apribota laisvė vaikščioti po pagrindinę Ames tyrimų centro teritoriją. Vėliau apribojimų beveik nebeliko ir stažuotojams atsivėrė daugiau durų, kur galėjome patekti, tačiau vis tiek į kelias vietas ne JAV pilietybės stažuotojai patekti negalėjo, be to, nuolatos reikėjo su savimi nešiotis asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Ar buvo kas labai stebintų? Gal nutiko įdomių istorijų?

Be saugumo reikalavimų, nebuvo nieko, kas mane labai stebintų. Gal tik buvau šiek tiek maloniai nustebintas tuo, kad nemažai sutiktų žmonių visai neblogai žinojo, kur yra Lietuva. Be to man, kaip lietuviui, buvo keista, kad per visą vasarą tik vieną kartą teko matyti lietų.

Kaip vertinate įgytą patirtį šios stažuotės metu?

Stažuotės metu įgyta patirtis man yra tikrai neįkainojama. Manau, kad ji labai pravers ir toliau siejant savo ateitį su mokslu. Esu labai laimingas, kad gavau galimybę atsidurti NASA. Ši stažuotė suteikė tik dar daugiau motyvacijos bei užsispyrimo mokytis, tobulėti bei noro judėti pirmyn.

Galbūt turite planų, grįžti į NASA dirbti po studijų? Ar stažuotę atlikęs jaunimas iš kitų šalių turi tokią galimybę? Ar jau kuriate ateities planus, kur norėtumėte dirbti baigęs studijas?

Kol kas sunku įvertinti, ar ten grįšiu po studijų, kadangi reikia pasiekti dar tikrai nemažai, norint sugrįžti ten dirbti. Tačiau tokių galimybių yra. Sutikau ne vieną NASA darbuotoją, kuris pradėjo savo karjerą ten kaip stažuotojas, o vėliau buvo priimtas visam laikui.

Būtų labai malonu grįžti į NASA ir ten dirbti, to aš norėčiau, tačiau pirmiausia aš savo darbą bei žinias noriu skirti Lietuvai, kadangi čia yra šalis, kurioje aš matau bei kuriu savo ateitį. Net ir šios stažuotės pagrindinis tikslas buvo parvežti patirtį iš NASA į Lietuvą, užmegzti ryšius, kurie galėtų padėti sustiprinti šalių bendradarbiavimą bei taip pastūmėti Lietuvos mokslą dar arčiau NASA lygio.

Į visą šią situaciją dabar aš žiūriu labiau taip: ką aš galiu padaryti, kad darbo kultūra, naujovės bei mokslas, matyti NASA, atvyktų į Lietuvą? Manau, kad žmonių ir žinių mes tam turime, dabar tik reikia savo pastangas nukreipti tinkama linkme.

Ką studijuojate Kauno technologijos universitete?

Studijuoju mechatroniką. Šį rudenį pradedu trečiąjį kursą. Man tai labai įdomi bei, mano nuomone, šiuolaikiška specialybė, džiaugiuosi pasirinkęs būtent ją. Ji atrodė man tinkamiausia, kadangi mechatronikoje nėra koncentruojamasi tik vieną sritį, specialybė apima tiek mechaniką, tiek elektroniką, tiek programavimą. Visa tai mane ir domina.

Ar dažnai grįžtate į Klaipėdą? Ar jaučiate sentimentus šiam miestui? Ko labiausiai pasiilgstate?

Į Klaipėdą grįžtu bent kartą ar du kartus per mėnesį ir kiekvieną kartą būna malonu vėl pamatyti šį miestą. Visada jausiu šiltus jausmus šiam miestui, nes vis dėlto čia prabėgo mano gyvenimo pradžia, čia yra mano šeima ir čia aš pirmiausia pradėjau sau kelti aukštus tikslus.

Manau, kad labiausiai pasiilgstu ramybės, kurią visada jaučiu Klaipėdoje, šis miestas man visada asocijuosis su vieta, kur yra gera gyventi.