Politologas: Gitanas Nausėda per ilgai ieško savęs

Politologas: Gitanas Nausėda per ilgai ieško savęs

Opozicijos Seimo Sveikatos reikalų komitete atstovai vakar suorganizavo komiteto posėdį, kurio metu buvo ieškoma kaltų dėl koronaviruso plitimo. Jų teigimu, krizė iš pradžių buvo valdoma pavyzdingai, o paskui kilo chaosas. 

Politologas Algis Krupavičius aiškina atvirkščiai. Anot jo, jei jau opozicija nori ką nors kritikuoti, tai turėjo daryti anksčiau, nes dabar chaosas beveik suvaldytas. Ir dar jis pastebi, kad prezidentas Gitanas Nausėda gerokai per vėlai prisijungė prie krizės valdymo.

Opozicijos nuomonę išreiškęs konservatorius Antanas Matulas Sveikatos reikalų komiteto posėdyje pagyrė Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrą ir Vyriausybę už tai, kad esą laiku buvo paskelbta ekstremali situacija - vasario 26 d., kai Lietuvoje dar nebuvo fiksuotas nė vienas koronaviruso atvejis. Taip pat, pasak jo, laiku (kovo 14 d.) Vyriausybė priėmė nutarimą Lietuvoje paskelbti karantiną.

„Deja, laikotarpis po karantino įvedimo buvo išnaudojamas, mūsų manymu, netinkamai. Matėme didžiulį stygių reagentų, testų.

Vietoj to, kad prisipažintų, jog ne tų užsakė ar neužsakė visai (ir visi būtume supratę, kad įvyko nesusipratimai, nes visas pasaulis tų priemonių ieškojo), buvo bandoma tvirtinti kažkokias tvarkas, riboti testavimą, riboti medikų tikrinimą“, - sakė A.Matulas, anot kurio, didžiulė klaida buvo ta, kad saugos priemonėmis nebuvo aprūpinti medikai, nors policija iš anksto jomis apsirūpino.

Dėl šio gaišimo virusas esą ir įsisuko į gydytojų tarpą.

Antanas Matulas. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

Politologas prof. Algis Krupavičius nekritikuoja opozicijos, kad ši ėmė ieškoti kaltų, nes ji turi teisę inicijuoti parlamentinę kontrolę, tačiau stebisi išdėstytu požiūriu. Anot jo, kaip tik yra atvirkščiai: jei jau norėta kažką kaltinti ir kritikuoti, tą reikėjo daryti prieš kelias savaites, nes būtent tada krizės valdymas buvo chaotiškas.

„Dabar krizės valdymas yra daug geresnis nei pradžioje. Visų pirma, jau sudėliota valdymo hierarchija, visi žino, kas ką turi daryti. Ir sveikatos apsaugos ministras jau daro tai, ką turi daryti - koordinuoja sveikatos institucijų veiksmus ir sąveiką. Aišku, būna žingsnių trūkumų, tačiau yra tikrai geriau nei buvo pradžioje“, - įsitikinęs A.Krupavičius.

Politologas sako, kad į krizės valdymą gerokai per vėlai įsijungė prezidentas.

„Pasaulio šalyse krizės dėl koronaviruso valdymą perima skirtingi pareigūnai. Prancūzijoje, kur prezidento galios yra didelės, iš esmės prezidentas yra aukščiausias pareigūnas krizės valdyme, kaip ir JAV.

Donaldas Trampas (Donald Trump) kiekvieną dieną rengia spaudos konferencijas, aiškina valdžios veiksmus, ieško sprendimų. Net Lenkijoje, kur prezidento įgaliojimai yra beveik tokie pat, kaip Lietuvoje, šalies vadovas yra labai aktyvus. Tiesa, ten vyksta prezidento rinkimų kampanija, todėl tai gal būti vienas iš aktyvumo argumentų. Lietuvoje prezidentas, ypač krizės pradžioje, galėjo būti aktyvesnis, imtis konkretesnių, ryžtingesnių veiksmų.

Iki kovo 12 d., kai buvo sukviesta Valstybės gynimo taryba, G.Nausėda tikrai ne itin rodė lyderystę. Nors jau tada buvo aišku, kad krizė valdoma per žemu lygmeniu. Jos negali suvaldyti vienas asmuo, kuris teturi ministro statusą. Nes viruso pandemija nėra tik sveikatos krizė.

Ji turi finansinius, ekonominius, socialinius ir kitus aspektus. Prezidentas jau tada galėjo paaiškinti Vyriausybei, kad valdymo lygis turi būti gerokai aukštesnis“, - įsitikinęs A.Krupavičius.

Pasak profesoriaus, G.Nausėda per ilgai ieškojo savo vaidmens.

„Panašu, kad dabar jis savo vietą jau yra suradęs, nes yra Lietuvos atstovas tarptautinėje arenoje, bando koordinuoti krizės valdymą Lietuvoje. Tik galbūt reikėtų reguliaresnių koordinacinių veiksmų tarp aukščiausių šalies vadovų“, - reziumavo politologas.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder