Rasa Vilkienė prisiminė tragišką naktį: tėtis nujautė nelaimę

Vis dėlto kaip ji pati sako, sunkus darbas ir sunkumai galiausiai užgrūdina, o pikti komentarai nebepalieka tokios žymės, kaip anksčiau.

Nors dabar esate be galo sėkminga, ne paslaptis, kad gyvenimas jums buvo metęs ir labai rimtų iššūkių. Būdama 21 metų netekote savo gyvenimo meilės… Kaip sugebėjote įveikti šį sunkumą, radote stiprybės atsitiesti?

Sėkmė – garsus žodis. Už jo slypi labai sunkus ir nuoseklus darbas. Kaip man pavyko išlikti stipriai? Tikslios formulės nežinau. Manau, tai mano noras judėti į priekį, nebijoti iššūkių, siekti užsibrėžto tikslo. 

Buvo minčių ir apie savižudybę, bet likimas sudėliojo, kad tėtis lyg ir nujautė tą nelaimę – tą vakarą manęs niekur neišleido. O rytas yra protingesnis už vakarą. 

Įsidarbinus sporto klube, administratore, pasikeitė mano vidus, ir aiškai supratau, ko aš noriu. Tyliai daug sportavau, mokiausi sporto klubo vadybos, trenerio darbo, mokiausi apskaitos pagrindų, kūriau planus galvoje, kad ir aš turėsiu savo sporto klubą. Ši svajonė, davė naują man viltį viską pakeisti.

Sunkumai užgrūdino?

Sunkumai – tai išbandymas, kuriuos siunčia gyvenimas. Taip, aš manau, jog kas tavęs neužmuša, tas tave padaro stipresniu. Man išvis gyvenimas nepagailėjo sunkumų – tik savo užsispyrimo dėka esu, kur esu, ir nesvarbu, kas ką mano. Aš vadovaujuosi posakiu: „Jei jis apie mane šneka, tai yra ne mano problema, o jo.“

O ką sunkiausio patyrėte pastaruoju metu?

Sunkiausia ne man, o mano vaikams – dukros jau didelės ir tikrai paskaito komentarus. Bet aš stengiuosi nuolat su jomis kalbėtis, klausiu jų nuomonės. Aišku, nukenčia ir tėvai, nes dėl savo amžiaus jie viską supranta truputį kitaip. Tačiau toks tas pasaulis, ir gaila, kad jis darosi vis piktesnis.

Ką jūs apskritai pavadintumėte stipria moterimi?

Stipri moteris yra ta, kuri geba išlikti rami, susifokusavusi į savo tikslą, ir nesvarbu, kas nutiktų. Ji išlieka teisinga, ori, sąžininga iki galo, bet gal kitą kartą tai jai ir pakenkia. Stiprių moterų vyrai bijo, aš tai pastebėjau pati.

Ar pati save laikote stipria?

Iš išorės visiems atrodau stipri. Stengiuosi tokia būti, bet būna ir silpnumo akimirkų – išsiverkiu, nusišluostau ašaras, ir judu toliau. Tinka šis posakis: „Kaip kalė išsilaižau žaizdas ir judu į priekį.“

O kokį vyrą pavadintumėte stipriu? Ar tai susiję tik su fizine jėga?

Stiprus vyras man yra savo išmintimi, supratimu, užuojauta, ištikimybe. Kūnas yra tuščias, jei jame nėra taurios sielos. O siela ir gražus kūnas yra idealus derinys. Deja, šiais laikais tai yra labai retas atvejis,  nes mes visi esame labai sumaterialėję…

Ne paslaptis, kad garsius žmones, kaip Jus, kiti ne tik giria, bet dažnai ir peikia – kaip stengiatės su tuo tvarkytis?

Visko buvo. Su metais skūra storėja, ir į viską žiūriu labai paviršutiniškai, nes vertinu savo laiką ir fokusuojuosi į kitus dalykus. Nesijaudinu dėl komentarų, aš juk ne euras – visiems nepatiksiu.