Ray Bradbury: "Aš noriu nuskristi į Marsą. Tu skrisi su manimi?.."

Ray Bradbury: "Aš noriu nuskristi į Marsą. Tu skrisi su manimi?.."

Šią savaitę pasaulio spauda, pagerbdama birželio 6-ąją mirusio amerikiečių rašytojo fantasto Ray Bradbury atminimą, bando atsakyti į klausimus apie jo asmenybės fenomeną. Daugybėje buvusių interviu ir pats rašytojas nuolat to buvo klausiamas...

"Kartais žmonės klausia manęs - "Ar jūs rašote fentezi?" Ne. "Mokslinę fantastiką?" Ne. Aš - stebukladarys."

1946 m., kreipdamasis į savo mylimąją su prašymu tekėti už jo, jaunas rašytojas su 8 doleriais kišenėje pasakė: "Aš noriu nuskristi į Marsą. Tu skrisi su manimi?"

Visą gyvenimą Bradbury gyveno su vienintele moterimi - Marguerite McClure Bradbury (mirė 2003 m.). Kartu jiedu susilaukė 4 dukterų. Marguerite rankos surinko pirmąjį "Marsiečių kronikų" egzempliorių. Jai ir buvo dedikuota ši knyga.

"Geroje santuokoje žmonės visada moko vienas kitą. Jie moko vienas kitą gyvenimo. Kiekvieną dieną liesdamiesi, gulėdami ant vienos pagalvės. Štai stovi spinta su mano žmonos knygomis, o priešais - mano knygos. Matote, kaip susipynę? Ji buvo mano mokytoja ir mylimoji vienu metu", - kalbėjo Bradbury būdamas 85-erių metų, praėjus 58 metams po santuokos ir dvejiems metams po žmonos mirties.

Prieš metus, per savo 90 m. jubiliejų, paklaustas, kodėl gi žmonės iki šiol neskrenda į Marsą, rašytojas atsakė: "Todėl, kad žmonės daro kvailystes. Jie sugalvojo drabužius šunims, reklamos vadybininko pareigas, visokius "iPhone" ir negavo mainais nieko, išskyrus rūgštų prieskonį. O jeigu mes būtume metęsi į mokslą, tyrinėję Mėnulį, Marsą, Venerą... Kas žino, koks būtų pasaulis dabar? Žmonija turėjo galimybę naršyti kosmosą, bet ji nori užsiimti vartojimu - gerti alų ir žiūrėti serialus. Jūs nekreipkite dėmesio, tai senatvinis bambėjimas (juokiasi) - man gi greitai šimtas metų."

"Kiekvienas iš mūsų - laiko mašina. Laikas egzistuoja tik mūsų galvoje. Laikas neegzistuoja išorėje. Laikas - tai atmintis."

"Viskas pasaulyje kartojasi. Mano vaikystė prabėgo per Didžiąją depresiją, o žila senatvė - per didžiąją finansinę krizę. Tu žiūri į ateitį ir matai ten stebuklingas planetas, naujus kosmouostus ir mašinas, skraidančias ore, o baigiasi viskas dolerio kritimu biržoje. Tačiau nemeluosiu: ilgai gyventi įdomu. Blogai tik tai,kad pergyvenau savo brangius žmones."

"O dėl mano antkapio... Aš norėčiau seno žibinto - jeigu jūs kartais priklystumėt naktį prie mano kapo pasakyti man "Sveikas!" Žibintas švies, suksis ir kurs paslaptis - kurs amžinai. Jeigu užsuksite į svečius, palikite obuolį vaiduokliams."

Prieš metus žurnalisto paklaustas, ar galima užsirašyti į eilę interviu 100-jo jubiliejaus proga 2020 metais, R. Bradbury juokdamasis atsakė: "Žinoma. Esu tikras: per tą laiką jums nieko neatsitiks."

Žymiausi R. Bredbury kūriniai lietuviškai: "Tamsus karnavalas", "Marso kronikos", "Iliustruotas žmogus", "Auksiniai saulės obuoliai", "451 Farenheito", "Pienių vynas", "Akies mirksniu", "Amžinos atostogos", "Pradžios pabaiga", "Vienišasis prisišaukia mirtį".

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder