Regina Varnaitė: Kūrybinė laisvė man buvo tik svajonė

Regina Varnaitė: Kūrybinė laisvė man buvo tik svajonė

Legendinei aktorei Reginai Varnaitei gegužės 19 dieną sukanka 88-eri. Nepailstanti Regina metų neskaičiuoja, jai svarbesnės kūrybinės sukaktys, o aktorystės bacila ji užkrėtė ir savo provaikaites.

- Sukūrėte daugiau kaip šimtą vaidmenų. Ar turite brangiausius, įsimintiniausius?

- Įsimintiniausi tie vaidmenys, kurie buvo vaidinami po keletą dešimtmečių. Tai Bebenė spektaklyje „Siuvėjų dienos Silmačiuose“, kurią vaidinu 25 metus. Taip pat Izolda „Šventežeryje“. Šis spektaklis suvaidintas daugiau kaip 800 kartų. Taip pat įsiminė Juokdario vaidmuo „Dvyliktoje naktyje“ ir 700 kartų suvaidinta Bekampienė spektaklyje „Amerika pirtyje“.

Mano prisiminimuose brangiausi vaidmenys spektakliuose, kuriuose vaidinome kartu su amžiną atilsį vyru aktoriumi Vytautu Eidukaičiu. Tai visų pirma Antosė ir Motiejus spektaklyje „Visada tas pats“, kurį dar šiandien prisimena žiūrovai. Širdžiai mieli ir spektakliai, kuriuose vaidinome vyrą ir žmoną jaunystėje, tai „Nuostabus bičiulis“, „Plačiaburnė“, „Numintas slenkstis“.

Spektakliai, kuriuose kartu vaidina brangiausias žmogus, turi kitą prasmę gyvenime, čia prisimeni ne tik partnerį scenoje, bet ir pasiruošimo valandas, taip pat po spektaklio kartu praleistą laiką. Su Vytautu užauginome dvi dukras ir tris vaikaičius, todėl mielai dalyvaudavome pastatymuose vaikams. Miela prisiminti mūsų sukurtus nykštukus Antradienį ir Sekmadienį brolių Grimų „Snieguolėje ir septyniuose nykštukuose“ ir paskutinį mūsų bendrą darbą pagal Dž.R.R.Tolkino apysaką „Bilbas Beginsas“, kur aš vaidinau Nykštuką Toriną, o mano vyras - Nykštuką Baliną. Nuostabu, kad suvaidindamos Piemenėlį Keturakio „Amerikoje pirtyje“ šiandien mano partnerėmis tapo provaikaitės Aušra (9 m.) ir Giedrė (6 m.).

- Vaidinate seriale „Giminės. Istorija tęsiasi“. Ar su kolegomis iš šio serialo iš tiesų jaučiatės kaip su giminaičiais?

- „Giminių“ serialas buvo pradėtas filmuoti 1993 m. Aš įsitraukiau ne iš karto, mano personažas pasirodė šiek tiek vėliau ir atrodė, kad bus tik epizodinis. Bet vėliau atsirado mano sukurtos Paulės Šakalytės charakteris ir gyvenimo linija, kuri jau tęsiasi daugiau kaip 20 metų. Esu dėkinga scenaristui Broniui Bušmai ir režisieriui Sauliui Vosyliui, kad jie vis sugalvoja Babūnei Paulei Šakalytei nuotykių, kurie leidžia mano personažui atskleisti naujus charakterio bruožus. O man yra galimybė susitikti su bičiuliais ir kolegomis filmavimo aikštelėje, kurioje yra labai šilta, jauki atmosfera.

- Esate komiškų vaidmenų meistrė. Ar tiesa, kad prajuokinti sunkiau, nei pravirkdyti?

- Taip susiklostė mano kūrybinė biografija, kad žiūrovams esu geriausiai pažįstama kaip komiškų vaidmenų kūrėja. Daugelį dešimtmečių dirbant teatre pasitaikė ir tragiškų vaidmenų. Negaliu atsakyti, ką vaidinti sunkiau - komišką ar dramatišką vaidmenį. Tai priklauso nuo bendros spektaklio sėkmės. Kurdama komiškus vaidmenis, pasitelkiu įvairiausias išraiškos priemones. Žiūrovus prajuokina judesiai, veido mimika, balso tonas, o dažniausiai - užkrečiantis juokas. Manau, svarbiausia, kad žiūrovai teatre patirtų tikrus jausmus, neliktų abejingi.

- Ar domitės šiuolaikiniais kino filmais, serialais, kokius filmus ir serialus mėgstate žiūrėti?

- Kai būnu namie, žiūriu filmus ir serialus, rodomus per Lietuvos televiziją, o per LRT „Kultūros“ kanalą žiūriu įvairių Lietuvos teatrų spektaklių įrašus. Negaliu pasakyti, kad specialiai domiuosi šiuolaikiniais kino filmais, bet jei pasitaiko pamatyti „Elito kine“, tai juos pasižiūriu.

- Ką manote apie jaunosios kartos aktorius? Jie gana dažnai kritikuojami dėl neatsakingumo. Ar iš tiesų jaunoji karta tokia neatsakinga ir neturinti tikslų gyvenime?

- Manau, svarbiausia, ką turi šiuolaikiniai aktoriai, tai kūrybinė laisvė, kuri mano jaunystėje tebuvo sunkiai realizuojama svajonė. Jauni aktoriai gali pasirinkti, kur mokytis, gali dalyvauti įvairiuose meno festivaliuose, pasirašę autorines sutartis, kurti vaidmenis skirtinguose Lietuvos ir užsienio teatruose. Taigi galimybės tikrai yra patrauklios ir įvairios, o pasinaudoti jomis reikia turėti gabumų, kūrybiškumo, drąsos. Jei žmogus neturi tikslo ir atsakomybės, tai kažin ar jis galėtų dirbti teatre. Be tikslo ir atsakomybės negalima būti kūrybiškam, negalima tapti aktoriumi...

- Kas jums suteikia daugiausia laimės?

- Stengiuosi priimti gyvenimą tokį, koks jis man skirtas. Esu aktorė, todėl daugiausia laimės suteikė darbas teatre, susitikimai su žiūrovais. Esu dėkinga jiems už juoką, aplodismentus, kad nepamiršta mano sukurtų personažų. Tos geros emocijos ir daugybė gražių palinkėjimų, kurie lydi mane visą gyvenimą, ir yra mano laimė...

- Kaip minėsite gimimo dieną?

- Svarbi proga būna jubiliejinis gimtadienis, nes tai sutampa ir su kūrybinio darbo sukaktimi, tai įpareigoja apmąstyti nueitą kelią ir pateikti ataskaitą apie nuveiktus darbus, todėl esu surengusi ne vieną jubiliejinį autorinį vakarą. Šiais metais didelių renginių nedarysiu, tačiau keletą dienų iki gimtadienio, tai yra gegužės 17 d., vaidinsime Keturakio komediją „Amerika pirtyje“. Tai ir yra šventė, kad tokiame garbiame amžiuje galiu pasirodyti žiūrovams...

Parengta pagal priedą „TV publika“

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder