"Reikia mąstyti globaliai, o elgtis lokaliai"

"Reikia mąstyti globaliai, o elgtis lokaliai"

Klimato kaita yra viena didžiausių grėsmių žmonijai. Vidutinė oro ir vandenynų temperatūra kyla kasmet, vis greičiau tirpsta ledynai, kyla vidutinis jūros lygis.

Kas yra klimato kaita ir kaip prie gamtos tausojimo gali prisidėti Klaipėda, kalbėjomės su "Žaliosios bangos" įkūrėja Dalia Žukiene.

Kas yra klimato kaita ir ar žmonės pakankamai skiria jai dėmesio?

Klimato kaita yra labai plati sąvoka. Viena iš pagrindinių šio reiškinio priežasčių yra šiltnamio efektas, kurį skatina įvairūs žmonių ekologiniai poelgiai, tokie kaip oro tarša, išmetamos automobilių, lėktuvų ir laivų dujos, atliekų tvarkymas, želdinių priežiūra ir dar daugelis kitų. Net 80 proc. visos oro taršos sudaro automobilių išmetamas CO2.

Jau daug metų yra vykdomi įvairūs projektai, kurių tikslas yra mažinti šiltnamio efektą, tačiau vien projektų neužteks, prie gamtos saugojimo turi prisidėti visi.

Dažnai žmonės nesuvokia, kad savo poelgiais žudo gamtą. Dabar žmogui neužtenka teršti vien savo planetos - šiandien atliekų pilnas ir kosmosas. Gamta yra mūsų namai, todėl mes turime ją globoti ir saugoti, o nežiūrėti į ją kaip į vartotiną objektą.

Gyvename ypač rizikingu laikotarpiu, dabar klimato atšilimas yra padidėjęs 1,2 proc., jeigu šis rodiklis pasieks 2 proc. ribą, tuomet prasidės pasaulinė katastrofa. Žemę kasdien pradės siaubti drebėjimai, staigūs jūros lygio kilimai, cunamiai, ugnikalnių išsiveržimai, taip pat neatpažįstamai pasikeis metų laikų ciklas.

Ko trūksta, kad žmonės pradėtų kreipti dėmesį į klimato kaitą?

Mes esame Homo sapiens. Išvertus tai reiškia protingasis žmogus, tačiau netgi protingieji žmonės ne visi suvokia, ką reiškia klimato kaita. Šių procesų ypač nesuvokia ekonomiškai silpnos valstybės ir jų piliečiai. Pavyzdžiui, Skandinavijoje žmonės jau seniai yra išsiugdę gamtosauginį požiūrį, tačiau jie atliekų rūšiavimo neišmoko per naktį - tam buvo dedamos didelės valdžios pastangos, siekiant šviesti visuomenę atliekų rūšiavimo klausimu.

Visuomenės švietimas ir ugdymas yra vienas efektingiausių būdų kovoti su klimato kaita. Lietuvoje galimybė rimtai kalbėti apie atliekų rūšiavimą atsirado tik prieš 15 metų.

Savivaldybė ir visos kitos tarnybos turi rodyti iniciatyvą šviečiant gyventojus šiuo klausimu. Turi būti išleisti įstatymai, baudžiantys nerūšiuojančius asmenis, nes dabar esame tokioje padėtyje, kai tiesiog nėra galimybių susitvarkyti su atliekomis.

Daug metų dirbote rūpindamasi Danės upės užterštumu. Kokia upės situacija yra šiandien?

Klaipėdos savivaldybėje yra tik 5 proc. Danės baseino, didelė dalis vandens atplaukia iš Kretingos ir Klaipėdos rajono savivaldybės. Su vandeniu atplaukia ir įvairūs teršalai, negana to, Klaipėda yra pramonės miestas, todėl Klaipėdos miesto savivaldybėje irgi yra labai teršiama upė.

Didžiausi teršalai atiteka iš komunalinių atliekų, tualetų, butų. Dalis žmonių, gyvenančių prie upės, yra neprisijungę prie centralizuoto vamzdyno, iš kurio atliekos pasiekia valyklą, todėl visos atliekos iš namų keliauja į upę. Pernai pagaliau atsirado galimybė visiems gyventojams prisijungti prie centralizuoto vamzdyno. Problema ta, kad žmonės patys turi prisijungti prie šio vamzdyno, todėl daugelis iki šiol yra neprisijungę. Vadinasi, dar dabar dalis žmonių teršia komunalinėmis atliekomis upę.

Miesto centre stovi 9 įmonės: baldų fabrikas, autobusų parkas, medienos apdirbimo kombinatai ir kt. Dabar jie visi, dėl ES lėšų ir įvairių įstatymų, yra susitvarkę savo taršos problemą, nes iš įmonių nebeišleidžia nevalytų nuotekų. Todėl dabar upėje yra ženkliai sumažėjęs užterštumas.

30 metų jau yra vykdomas upės monitoringas, imami mėginiai ir stebima, kas yra upėje. Tik prieš 10 metų kai kuriose Danės vietose atsirado galimybė maudytis. Vandens telkinių švarumas paprastai yra vertinamas 3 lygmenimis: geras, vidutiniškai geras ir blogas. Dabar galima pasakyti, kad po įvairių projektų įgyvendinimų vandens kokybė yra vidutiniškai gera, bet ne visiškai gera.

Kokios yra rūšiavimo problemos Klaipėdoje?

Žmonės dar nėra įpratę rūšiuoti. Atliekų rūšiavimas turi prasidėti atliekų susidarymo vietose. Mieste nėra suteikiama galimybė visiems žmonėms kompostuoti žaliąsias atliekas.

Klaipėdiečių polinkį šiukšlinti puikiai iliustruoja prieš 20 metų pirmą kartą organizuotas Danės upės valymas. Tuomet upės dugne, prie "Meridiano", radome pusantro metro šiukšlių: įvairūs buteliai, baldai, iš upės pavyko ištraukti net motociklą.

Informacijos teikimas gyventojams negali apsiriboti vien tik internetu, galima imti pavyzdį iš rinkimų. Jeigu žmonės taip reklamuotų gamtos saugą kaip rinkimines kampanijas, tai mūsų planeta būtų ženkliai sveikesnė.

Kokios yra pagrindinės Baltijos jūros taršos problemos?

Naujausia problema Baltijos jūroje - vaistinės atliekos. Niekas negalvojo, kad gali atsirasti vaistų atliekų jūroje. Tai yra pavojingos kancerogeninės, vėžį sukeliančios, medžiagos. Klaipėdos ir Švedijos universitetuose yra atliekami Baltijos jūros taršos tyrimai. Nors galutinio tyrimų rezultato dar nėra, tačiau jau dabar yra aišku, kad didžioji teršalų dalis jūrą pasiekia iš ligoninių.

Aplinkos tarša vaistais yra naujai kylanti problema visame pasaulyje. Dėl per didelio polinkio vartoti vaistus, netgi yra atsiradus nauja liga pavadinimu vaistligė. Vien Amerikoje šia liga serga tūkstančiai žmonių.

Dar viena, labai sena, jūros taršos problema yra plastikas. Visose pasaulio jūrose ir vandenynuose jo yra kalnai. Dar visai neseniai Filipinuose į krantą buvo išmestas banginis, kurio pilve rado 40 kg plastiko, tai ką tada kalbėti apie žuvis?

Kaip klaipėdiečiai gali prisidėti prie kovos su klimato kaita?

Klaipėdiečiai turi žinoti, kad nuo jų elgsenos priklauso visi klimato pokyčiai, negalima ignoruoti šios problemos ir galvoti, kad su ja susitvarkys turtingesnės šalys ar turtingesni miestai. Tai yra mūsų visų pareiga tausoti gamtą.

Reikia mąstyti globaliai, o elgtis lokaliai. Šiai problemai didelį dėmesį turi parodyti Savivaldybė. Būtinai turi būti aktyvinami aplinkos kokybės skyriai, turi būti šviečiami žmonės, ypač jaunimas.

Kas pastaruoju metu nuteikia pozityviai klimato kaitos klausimu?

Yra labai daug pozityvių dalykų. Man svarbiausia yra tai, kad į šią problemą yra atkreipiamas globalinis visų šalių dėmesys. Vyksta pasaulinės klimato kaitos konferencijos, paskutinė pernai buvo Lenkijoje, prieš tai buvo Paryžiuje. Ten renkasi viso pasaulio atstovai, 200 valstybių susirenka ir svarsto būdus, padėsiančius stabdyti klimato kaitą.

Europos Komisijoje Ursula von der Leyen pasakė, kad Europa turi būti sveika ir kad ji neleis Europai sirgti, o klimato kaitos problemos yra prioritetas. Taip pat mūsų buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė paskutinėje savo kalboje pasakė, kad klimato kaita yra labai svarbus klausimas Lietuvai. Aš labai pozityviai vertinu tai, kad pagaliau informacija apie klimato kaitą mus pasiekia ir iš valdžios atstovų.

Pavyzdžiui, dabar planuojama Klaipėdos savivaldybėje suburti darbo grupę, kuri apimtų visas sritis, kad jos koordinuotai galėtu stabdyti klimato kaitą. Tada bus galima laisvai sakyti, kad mes, klaipėdiečiai, prisidedame prie klimato kaitos pokyčių problemos sprendimo.

Sidebar placeholder