Renginių vedėją žavi žmonių istorijos

Nors ir taip netrūksta įvairių veiklų, Aurimas drąsiai neria į naujas patirtis ir iššūkius. Nuo praėjusių metų pabaigos A. Cibulskas tapo ir vienu iš kelių naujo "Vakarų ekspreso" ir asociacijos "Mano miestas Klaipėda" projekto veidų.

Laidose žinomi uostamiesčio žmonės kalbinami apie meną, kultūrą, politiką, švietimą, sportą ir kitus aktualius klausimus, stengiamasi parodyti įdomius ir kuriančius klaipėdiečius. Šias laidas galima rasti portale VE.lt.

Aurimą Cibulską galima pamatyti renginiuose, laidose, asociacijoje "Mano miestas Klaipėda"... Ar veikiate dar ką nors?

Veikiu tikriausiai viską ir tai turbūt didžiausia mano yda. Jei kas nors man pasiūlo kokią nors veiklą, kurios idėja yra įdomi, galima susipažinti su įvairiais žmonėmis, nesvarbu, koks yra finansinis aspektas, niekada nepraleidžiu progos dalyvauti. Galbūt tai yra mano didžiausias pliusas, bet kartu ir didžiausias minusas, nes kartais prisirenka tų idėjų labai daug ir tada jau reikia verstis per galvą. Bet asmeniškai man taip smagiau gyventi.

Kokia veikla šiuo metu užima daugiausiai laiko?

Turbūt daugiausiai laiko užima laiko planavimas (juokiasi - aut. past.). Kalbant rimtai, pagrindinė mano veikla yra renginių vedimas. Iš to aš gyvenu ir su tuo sieju savo ateitį. Daugiausia dirbu su vestuvėmis, su portalu 15min.lt kuriame laidą apie vestuves, esu bendraautoris ir kūrėjas. Dar man pasiūlė dalyvauti asociacijos "Mano miestas Klaipėda" veikloje, ten yra kuriami projektai, laidos apie Klaipėdą. Taip pat darbuojuosi ir Klaipėdos muzikiniame teatre, rūpinuosi pastatymais, kad jie įvyktų. Atrodo, kelios veiklos, bet jos gana daug laiko sunaudoja.

POŽIŪRIS. "Iš kiekvieno žmogaus, su kuriuo susipažįsti, pasiimi dalelę istorijos ir taip susikrauni didelį bagažą įvairių istorijų ir patirčių", - įsitikinęs Aurimas Cibulskas.

Kuo patraukė renginių vedimas, kad nusprendėte užsiimti tokia veikla, ką pats gaunate iš jos?

Nuo pat mažens mane domino žmonės, pažintys su jais. Bet kuriame renginyje susipažįsti su įvairiais žmonėmis, matai, kaip jie išgyvena įvairiausias emocijas, kurios yra unikalios, žmonės pasakoja įvairias istorijas ir yra labai įdomu jų klausytis. Manau, iš kiekvieno žmogaus, su kuriuo susipažįsti, pasiimi dalelę istorijos ir taip susikrauni didelį bagažą įvairių istorijų ir patirčių.

Internete apie jus perskaičiau frazę "poniškos emocijos skleidėjas". Iš kur atsirado toks apibūdinimas?

Mano "Facebook" profilis vadinasi Aurimas Ponas Cibulskas. Tai atėjo iš vaikystės, kai turėjau draugą Tomą, kuris vadinosi Caru. Nuolat žaisdavome krepšinį vienas prieš vieną, tai man reikėjo susigalvoti kokį nors pseudonimą, kad būtų įdomu. Mes tas savo varžybas filmuodavome, kviesdavome kiemo draugus palaikyti, taigi, buvo pasakymas "Ponas prieš Carą". Vėliau, kai pradėjau dirbti renginių vedėju, reikėjo susigalvoti kokią nors išskirtinę frazę ir taip atsirado "poniškos emocijos skleidėjas". Vėliau ši frazė tapo kitokia - "emocijos, vertos istorijos", kadangi šie trys žodžiai perteikia mano darbo esmę.

Ar renginių vedėjui reikia daug laiko ruoštis, ieškoti idėjų, kad gebėtų sudominti žmones, nenusibostų ir gebėtų sukurti geras emocijas?

Mano patirtis galbūt dar nėra labai didelė, bet kasmet vis daugėja gerų atsiliepimų apie mano darbą. Žmones paperka žmogiškumas. Svarbu būti tokiam, koks esi, susitikus su užsakovais įsiklausyti į tai, ko jie nori. Aš visada sakau, kad šablonai gali sugadinti šventę. Su tam tikru šablonu visose šventėse pasirodyti negali, nesvarbu, ar tai vestuvės, ar miesto šventė. Darbo yra, nes pašnekovai, svečiai yra labai skirtingi, reikia tam pasiruošti, padaryti "namų darbus", pasidomėti žmonėmis, su kuriais teks bendrauti.

Kaip atsidūrėte asociacijoje "Mano miestas Klaipėda", kuo pasižymi ši veikla?

Turbūt kaip ir kiekvienas žmogus, beveik nepaleidžiu iš rankų telefono. Vieną dieną naršydamas "Instagrame" pamačiau Remigijaus Žiogo "story", kuriame jis kalbėjo apie "Mano miestas Klaipėda" ir kvietė prisijungti, kam įdomu. Pats esu kilęs iš Trakų, dabar gyvenu Klaipėdoje. Pagalvojau, kodėl gi ne, ir parašiau žinutę Remigijui. Labiausiai nenorėjau, kad tai būtų tik susitikimai ir kalbėjimas apie nieką, kaip Klaipėdoje gerai ar blogai.

Supratau, kad tai yra vieta, kur geriau neiti, jeigu nesi pasiruošęs dirbti.

Visi ten esantys žmonės, kurie turi ir savo verslus, ir šeimas, daro daug dalykų dėl Klaipėdos. Vieni geba suburti žmones, kiti gali ruošti projektus ir t. t. Sakoma, kad Lietuva yra "švogerių" kraštas, taigi, pajuokaujant galima sakyti, kad visi, pasinaudodami savo pažintimis, stengiasi kuo daugiau padaryti dėl Klaipėdos.

Su kokiais projektais jau teko dirbti asociacijoje "Mano miestas Klaipėda"?

Daugiausiai projektai vyksta su jaunimu. Vyksta akcija "Vaikų kino teatras", skirta daugiavaikėms šeimoms. Tai finansinį raštingumą skatinantis projektas - vaikai "pardavinėja" bilietus į kiną. Prieš prasidedant projektui vaikai išsakė savo svajones, kokių dalykų jiems reikėtų, kad jiems būtų lengviau mokytis ar užsiimti mėgstama veikla, pavyzdžiui, kompiuterio, knygų, sportinės aprangos. Mes radome rėmėją, kuris išpildys daugiausiai bilietų "pardavusio" vaiko svajonę. Žinoma, nepamiršime ir kitų vaikų. Bandome įtraukti klaipėdiečius į veiklas, gerinti miesto įvaizdį.

Kaip jaunam žmogui, kuris dirba su jaunimu, kaip atrodo, ko reikia, kad Klaipėda būtų patrauklesnė, įdomesnė jaunimui, kad jis čia pasiliktų ir atvažiuotų iš kitur?

Iš pradžių siūlau Klaipėdos jaunimui atsidaryti langus, duris ir pasižiūrėti, ką mes turime Klaipėdoje, nebijoti siūlyti savo idėjų, nes jos taip gali būti pastebėtos ir išsipildyti. Mane į Klaipėdą atvedė mokslai - baigiau Klaipėdos valstybinę kolegiją. Būtų smagu, kad atsirastų kažkas, kas pritrauktų studentus ir klaipėdiečius paskatintų likti mokytis Klaipėdoje.

Galbūt yra ką patarti jauniems žmonėms, kurie kaip tik dabar sprendžia, kokią karjerą rinktis, kuriuo keliu eiti?

Nesiūlau rinktis profesijos pagal vadinamuosius "trendus". Pavyzdžiui, kai aš rinkausi studijų kryptį, man visi sakė rinktis technologijas. Prieš tai ant bangos buvo advokatai, kurių, kaip buvau kažkur radęs statistiką, Lietuvoje paruošta 50 metų į priekį. Vėliau ėmė kilti statybų įmonės... Per 3 ar 4 metus, kol mokaisi, viskas labai apsisuka. Galbūt reikėtų nežiūrėti į tendencijas, nebent tai labai užkabina.

Siūlau rinktis tai, kas yra įdomiausia. Aš pasirinkau turizmą, nes esu iš Trakų ir turizmas man buvo savas, tai mačiau nuo mažens. Taip, dabar vedu renginius, bet studijas rinkausi pagal man įdomius dalykus. Reikėtų vadovautis savo galva ir priimti sprendimą pačiam, nes jei vėliau paaiškės, kad pasirinkimas netinkamas, geriau pripažinti sau, kad pats blogai pasirinkai, negu kaltinti šeimos narius, draugus ar mokytojus, kurie ragino studijuoti vieną ar kitą dalyką.