Jei jums daugiau nei aštuoniolika, tuomet Roberto Patinsono (Robert Pattinson) vardas jums reiškia nedaug. Bet tik užsiminkite apie jį savo paauglei dukteriai, ir jūs apkursite nuo susijaudinusios fanės spygčiojimų!
Dvidešimt trejų metų britų gražuolis Robertas - žymi jauna žvaigždė, vaidinanti paaugliams skirtuose fantastiniuose "Saulėlydžio" ("Twilight") sagos filmuose, privertusiuose Hario Poterio kūrėjus skaičiuoti paskutinius centus.
Sukurtas pagal milžiniško populiarumo sulaukusį Stephenie Meyer romaną, pirmasis "Saulėlydžio" sagos filmas praėjusiais metais mėgavosi vienomis didžiausių pajamų filmų istorijoje.
Robertas vaidina Edvardą Kaleną, 108 metų amžiaus vampyrą vegetarą, įsimylėjusį gražuolę paauglę Belą Svan, kurią vaidina devyniolikmetė Kristen Stewart.
Nepaisant prisiekinėjimų, kad Kristen ir Robertas tik draugai, jie buvo užtikti besilinksminantys "Kings of Leon" koncerte Vankuveryje, kuriame jiedu filmuojasi karštai laukiamoje trečioje "Saulėlydžio" sagos dalyje "Užtemimas".
Ar tai nebuvo įrodymas, kad jie visgi kartu? Matyt, ne. Išskirtiniame interviu su vampyru, paimtu tik kelios dienos iki koncerto, kuriame jie buvo pastebėti, širdžių ėdikas Robertas prisiekinėja, kad jis vis dar vienišas ir priduria: "Aš neturiu merginos. Nežinau kodėl."
"Tu visad manai, kad po pasirodymo filme tave mylės daugiau merginų, tačiau to paprasčiausiai nebūna!"
"Tu sėdi sau ir galvoji, pavyzdžiui: "Aš esu didelė kino žvaigždė ir noriu susitikinėti su modeliais", tačiau aš nežinau, kodėl taip neatsitinka..."
"Pavyzdžiui, Los Andželo merginos visiškai kitokios. Dauguma jų - aktorės, ir dėl to jos netgi šiek tiek pakvaišusios, bet tai nėra blogas dalykas. Bet aš neturiu moters idealo."
"Kiekvieną kartą, kai manęs paklausia, kokia moteris įžymybė mane žavi, aš neturiu ką atsakyti. Neturiu žalio supratimo!"
Na, tai geros naujienos Roberto gerbėjoms, kurios seka kiekvieną jo žingsnį.
Kai pernai rudenį buvo išleistas pirmasis filmas, jis sukėlė daug triukšmo. Jis buvo pavadintas "Bitlų manija su iltimis" - didelė Roberto gerbėjų minia sekė jį, kur tik jis ėjo. Los Andžele ir San Franciske turėjo būti iškviesta policija, kad nuramintų tą chaosą. O premjeros dieną, 2008 m. gruodžio mėn., šimtai klykiančių paauglių prie raudonojo kilimo ėmė rinktis jau ryte, kad gautų vietą minios priešakyje ir pamatytų savo dievukus.
Isterija nenurimsta ir dabar. Kiek anksčiau šią vasarą, Niujorke, kur vyko filmavimas, Robertui prireikė policijos pagalbos, kai einant į aktorių namelį ji užpuolė gerbėjos.
Kas taip veikia merginas? Viena, jis už filmą gauna 10 milijonų svarų sterlingų, o antra - tarptautinis žurnalas "Screen International" tituluoja jį britų rytojaus žvaigžde.
Robertas, kuris buvo pavadintas antruoju Jude Law, prisipažįsta, kad jį netgi erzina tas gerbėjų dėmesys.
"Dauguma gerbėjų dar gana jaunos, tai netgi truputį juokinga. Bet kai pamatai "Saulėlydžio" gerbėjas mamytes, kurios tave myli kaip mamos!.. Gali tai priimti kaip nesąmonę, gali sakyti, kad gerbėjai peržengė ribas... Bet gali iš to ir smagiai pasijuokti! Įsivaizduokite - "Edvardas meta savo "Saulėlydžio" šeimynėlę."
Jis laimingas, kai pasirašinėja savo fanams, bet kartais jis turi ir treptelti koja, ypač kai gerbėjos prašo įkasti joms į kaklą. "Tada aš sakau: "Klausyk, aš bijau, juk tau skaudės!" - juokiasi Robertas.
"Visą gyvenimą minioje jausdavausi nejaukiai. Visuomet manydavau, kad į mane spokso... Tai buvo prieš penkerius metus, kai manęs niekas nepažinojo. Dabar mane parduotuvėje ištiktų panikos priepuolis, jei ji būtų tuščia ir paskui mane nesekiotų minia gerbėjų."
Nesunku suprasti, kodėl paauglystėje modeliu buvęs Robertas tapo naujausiu Holivudo širdžių ėdiku - vien jau iš koto verčianti išvaizda ir deginantis žvilgsnis paverčia jį tokiu. Jis užaugo Barnese, pietvakarių Londone, kartu su meniškais tėvais - Kler, modeliu, bei Ričardu, naudotų automobilių pardavėju.
Robertas lankė Tower House mokyklą Rytų Šyne, o paauglystėje perėjo į Harrodianą. Ten ėmė ryškėti jo aktoriniai gabumai. Įtikintas tėvų, jis tapo Barneso teatro klubo nariu.
"Aš maniau, kad teatras - tikra kvailystė, bet mano tėtis turėjo tokį keistą įžvalgumą... Jis reikalavo, kad lankyčiau mokyklos teatro būrelį. Jis net pasisiūlė užmokėti man, kad tik aš eičiau į tą teatrą! Manau, abu mano tėvai jautė pašaukimą teatrui, tačiau nė vienas juo nepasinaudojo."
Jų pastangos įstumti Robertą į teatro pasaulį nebuvo bergždžios - būdamas vos aštuoniolikos, jis gavo Sedriko Digorio, gražuolio Hogvartso mokinio, vaidmenį filme "Haris Poteris ir Ugnies taurė". Deja, jo personažas buvo nužudytas To, Kurio Nevalia Minėti.
"Tuo metu ketinau paprasčiausiai stoti į universitetą ir studijuoti tarptautinius ryšius. Norėjau būti politikas, bet Haris Poteris nusprendė už mane."
Režisierius Mike Newellas džiūgavo, kad Robertas yra sukurtas Sedriko vaidmeniui. Nepaisant to, ne visiems jis padarė įspūdį.
Kai jis gavo vampyro Edvardo vaidmenį, 75 000 nepatenkintų gerbėjų pasirašė peticiją, sakydami, kad Robertas ne amerikietis, be to, jis jiems pasirodė pernelyg negražus!
"Buvau nepakankamai liesas, kad tapčiau geru modeliu, ir nepakankamai raumeningas, kad būčiau Edvardu, o treniruotis aš nenorėjau."
Robertas - talentingas muzikantas. Jis groja gitara bei pianinu, o "Saulėlydžio" filmui parašė net dvi dainas.
"Visuomet sakiau, kad vaidyba - mano pirmoji meilė, o muzikavimas - tik planas B tapti žinomam. Galiu pasirodyti kiek pretenzingas, bet muzika labai svarbi mano gyvenime. Negaliu gyventi be muzikos."
Ar šlovė ir pinigai pakeitė Robą?
"Mano gyvenimas yra beveik toks pats, kaip anksčiau. Aš vis dar skaitau knygas ir žiūriu filmus. Aš nuobodus."
Bet milijonai paauglių mergaičių su juo nesutiktų.
Mirror.co.uk, išvertė Andė Milinytė
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą