"Aš herojus. Būti herojumi lengva. Jeigu tu neturi rankų arba kojų - tu herojus arba lavonas. Jeigu neturi tėvų - pasikliauk savo rankomis ir kojomis. Ir būk herojus. Jeigu tu neturi nei rankų, nei kojų, ir dar įsigudrinai gimti našlaitis, - viskas. Tu pasmerktas būti herojumi iki gyvenimo galo. Arba nudvėsti. Aš herojus. Aš paprasčiausiai neturiu kitos išeities." Ruben David Gonzalez Gallego
Jis gimė 1968 metų rugsėjo 20 d. Jo senelis iš motinos pusės buvo Ispanijos komunistų partijos generalinis sekretorius Ignacio Gallego, o motina Aurora mokėsi Maskvoje ir būdama 20 metų pastojo nuo studento iš Venesuelos.
Aurorai gimė dvynukai. Vienas naujagimis mirė, kitas buvo paralyžiuotas (cerebrinis paralyžius). Po pusantrų metų vaiko būklė labai pablogėjo. Paskutinį kartą motina jį matė reanimacijoje apimtą agonijos. Vėliau jai buvo pranešta, kad sūnus mirė.
Taip Kremlius atkeršijo Auroros tėvui už tai, kad šis pasmerkė sovietų invaziją Čekoslovakijon 1968 metais.
Rubeno vaikystė prabėgo sovietiniuose vaikų namuose, kuriuose "didžiausia vaikų svajonė yra mirtis".
Tačiau Rubenas užaugo. Baigė du koledžus Novočerkaske, du kartus vedė, susilaukė dviejų sveikų dukterų.
2001 m. režisierius Algis Arlauskas (gimęs Maskvoje; tėvas - lietuvis, motina - ispanė; nuo 1991 m. gyvena Ispanijoje) nutarė nufilmuoti dokumentinį filmą apie tai, kaip Rubenas ieško motinos. Filmavimo grupė vežiojo jį maršrutu Novočerkaskas - Maskva - Madridas - Paryžius - Praha. Visas filmavimo procesas tęsėsi pusketvirtų metų.
Savo motiną 32 metų Rubenas rado Čekijos sostinėje Prahoje - ji dirbo "Laisvės" radijuje. 2001 metų rugsėjį jiedu grįžo Ispanijon. Šiuo metu abu gyvena Madride.
Rubenas rašo knygas vieninteliu judančiu pirštu (jo kūrinys "Balta ant juodo" išverstas į daugybę kalbų, taip pat ir lietuvių). Į klausimą "Kaip gyveni?" visada atsako taip pat: "Gyvas".
Ispanų laikraštis "Al Mundo" rašė: "Jo keturiasdešimt penki kilogramai - tai keturiasdešimt penki kilogramai optimizmo."
Parengė Vilma Skiotienė
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą